2020-ieji – Vaikų emocinės gerovės, slaugos, E. Šimkūnaitės ir Lietuvos Steigiamojo Seimo metai

 

2020-01-06

                       Septynmetė Eugenija Šimkūnaitė su savo mylimu šuneliu Nigriumi ir žąsimi Tiege, 1927, Šimkūnaitės asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvoje atminties kultūra turi savo atsiradimo tradicijas ir oficialią tvarką, kuriuos įprastai daugiausia formuoja istorikai, politikai ir plačioji visuomenė. Seimas kiekvienais metais, minėdamas jubiliejines sukaktis bei pasitelkęs specialistų rekomendacijas, nustato atmintinus metus, skirtus svarbiems istoriniams įvykiams ar iškilioms asmenybėms pagerbti. O kultūros ministerija parengia minėjimo planą, numato jo įgyvendinimo priemones. Šiemet oficialiai paskelbta 20 minėjimo nutarimų. Lietuvos medicinos biblioteka planuoja intensyviausiai dalyvauti trijų jų, vaikų emocinės gerovės, Eugenijos Šimkūnaitės ir Lietuvos Steigiamojo Seimo, minėjimo iniciatyvose. Kiekvieną jų dar pristatysime atskiru įrašu, o dabar peržvelgiame trumpai.

2020 m. kovo mėnesį sukanka 100 metų, kai gimė gydytoja, etnografė, habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė. Ji sukaupė didžiulį etnokultūrinį paveldą, išstudijavo ir moksliškai aprašė daug vaistažolinių augalų, gebėjo lyginti lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį. Šimkūnaitė daug dėmesio skyrė jaunimui sudominti vaistiniais augalais, organizavo neakivaizdinę, neformalią jaunųjų vaistažolininkų mokyklą. Ji buvo unikali, plataus akiračio asmenybė.

2020 m. taip pat sukanka 100 metų, kai 1920 m. balandžio 14–15 d. visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas. Susirinkęs gegužės 15 d., jis proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika ir įtvirtindamas ją tarptautinėje arenoje. Steigiamajame Seime dalyvavo ir 7 gydytojai.

2020-ieji paskelbti ir Vaikų emocinės gerovės metais. Skausminga pastarųjų metų patirtis ir statistika rodo, kad visuomenės abejingumas ir dėmesio trūkumas lemia vaikų patiriamą fizinį ir emocinį smurtą, o kartais ir jų netektis bei labai paveikia vaikų galimybes gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 %  pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 metų. Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) 2018 m. tyrimas parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas vaikas vis dar patiria patyčias, o kas trečias – žemą emocinę gerovę. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina sutelkti politikų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių pastangas, stiprinti vaikų psichikos sutrikimų prevenciją ir ankstyvają intervenciją. 

Minėtina ir tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metus paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Jie skirti anglų medicinos sesers, šiuolaikinės slaugytojo profesijos pradininkės, „Ledi su lempa“ vadintos Florencijos Naitingeil (Florence Nightingale) 200 metų gimimo metinėms paminėti. Gegužės 12-ąją švenčiama Raudonojo kryžiaus organizacijos paskelbta tarptautinė slaugytojo diena, Naitingeil gimtadienis. Slaugos sektoriuje dirbančių specialistų mažėjimas bei ateityje prognozuojamas jų trūkumas kelia susirūpinimą, todėl siekiama skirti jiems daugiau dėmesio, populiarinti šią specialybę, kelti jos prestižą, o dirbantiems suteikti palankesnes darbo sąlygas.

           Akušerinio skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė Birutė Stanaitienė (centre) su medikais prie Šilutės ligoninės, Stanaičių šeimos archyvo nuotrauka

                            

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS