Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena

 

2020-04-02

Balandžio 2-ąją pasaulyje minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, kurią 2007 m. pirmą kartą minėtina paskelbė Jungtinių Tautų organizacija. Ši diena skirta geriau pažinti autistiškus vaikus, išmokti juos priimti tokius, kokie jie yra bei atkreipti visuomenės dėmesį į iššūkius, su kuriais jie ir juos auginančios šeimos kasdien susiduria. Tai ypač svarbu šiemet, minint vaikų emocinės gerovės metus. Autizmas apibrėžiamas kaip raidos sutrikimas, pasireiškiantis neįprastu aplinkos suvokimu, kitokiais bendravimo ir elgesio bruožais. Iš pradžių tokia diagnozė, negalėjimas gyventi įprasto pilnaverčio gyvenimo, bendravimo sunkumai gali gąsdinti tiek patį vaiką, tiek jo artimuosius, tačiau vėliau nestandartinis mąstymas, kantrus darbas ir pastangos aplinkiniams atveria kelius ne tik į kitokį vaiko pasaulį ir jo gebėjimus, bet ir gilesnį savęs pažinimą. Tik pažvelgus kito akimis, ateina suvokimas, koks iš tiesų gali būti skirtingas žmonių pojūčių pasaulis, kuomet kartu su tuo, kitaip matančiu ir jaučiančiu, imama pastebėti dalykus, kurie iki tol buvo nematomi arba atrodė savaime suprantami.

Dinamiškas, kartais nenuspėjamas išorinis ir vidinis „lietaus vaikų“ pasaulis kupinas ne tik iššūkių, bet ir atradimų. Jie dažnai labiau sutelkia dėmesį į detales, nei kontekstą, visumą, todėl, bendraujant ar atliekant užduotis, itin svarbus tikslumas ir konkretumas. Neretai šį raidos sutrikimą turintys žmonės turi ne tik kitokį pasaulio matymą ir aplinkos suvokimą, bet ir unikalių pomėgių bei išskirtinių gebėjimų. Kompozitorius Wolfgangas Amadėjus Mocartas, mokslininkas Albertas Einšteinas, keliautojas, gamtininkas Čarlzas Darvinas, rašytojas Džeimsas Džoisas, visame pasaulyje išgarsėję kompiuterinių technologijų kūrėjai Billas Geitsas ir Styvas Džobsas – tai tik keli žinomi ir itin daug savo srityse pasiekę, autizmo sutrikimų turėję žmonės.

Prisimindami visus šiuos pripažintus, kartais ir ne visuomet suprastus genijus ir minėdami jiems bei mums visiems svarbią dieną, dalinamės jautriomis fotomeninkės Vėtrės Antanavičiūtės-Meškauskienės fotografijomis iš serijų „Pleistriukai“ ir „Lietaus vaikas“, kurios jau ne kartą eksponuotos parodose bei pelniusios apdovanojimų. Jose menininkė subtiliai perteikia savo išskirtinio sūnaus Aisčio kasdienybės akimirkas. Dalyje nuotraukų matomi pleistrais apklijuoti įvairūs daiktai simboliškai atskleidžia šio vaiko požiūrį į gyvenimą, sykiu pasakoja kokią nors asmeninę istoriją ar jausminio pažinimo patirtį. Berniukas mėgsta nešioti pleistriukus ant pirštų. Jei kas nors susižeidžia, visada užklijuoja. Tai gydymo procesas. Taip atsirado apklijuota mašinėlė, kuri sulūžo, antkapis nemėgstamai knygai, per Velykas daužomi kiaušiniai, taip pat apklijuoti pleistrais ar supykusi mama, kurios reikėjo atsiprašyti ir užklijuoti pleistrą, jog „neskaudėtų širdies“ – tai tik kelios šių išskirtinių vaikų jautrumo ir subtilumo išraiškos. Tereikia mokėti jas atpažinti ir priimti.

 

 

 

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS