Biblioteka visiems: autizmui draugiškos iniciatyvos

 

2020-11-27

 

Dalies Lietuvos viešųjų bibliotekų duris lapkritį papuošė išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad nuo šiol bibliotekos tampa vis atviresnės autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims. Ši iniactyva ypač svarbi tokius vaikus auginantiems tėvams. Pastarieji dažnai privengia lankytis viešose vietose, nes neretai sulaukia piktų replikų ar nemalonių žvilgsnių. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Reaguojant į tai, konsultuojantis su specialistais, kūrybinių industrijų atstovais, tėvais, auginančiais Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, Lietuvos viešosioms bibliotekoms buvo parengtos priemonės, palengvinančios šių žmonių lankymąsi bibliotekose. Palaikydami šią kolegų iniciatyvą, parengėme rekomenduojamų knygų apie autizmą sąrašą. Šį kartą išsamiau pristatome didelę darbo su autistiškais vaikais patirtį turinčios Kate Wilde vadovą „Autistiško vaiko kasdiena“, kuriame skaitytojai ras daug naudingų, praktiškų, šeimos gyvenimą palengvinančių patarimų tėvams.

Kate Wilde knygos pradžioje papasakoja savo gyvenimo istoriją. Ji dar būdama trylikos pažiūrėjusi filmą „Sūnaus prikėlimas: meilės stebuklas“ (Son-Rise: A Miracle of Love) nusprendė dirbti su autizmo paliestais vaikais. Tai tapo pradžia – pirmąja pažintimi su ją labai sudominusiu ir tiesiog užbūrusiu autizmo reiškiniu. Filmas padėjo suprasti, kad meilė ir susitaikymas su tikrove suteikia stipriausią impulsą sveikti ir keistis. Šis filmas tikra Samahria Kaufman ir Bears gyvenimo istorija apie jų aštuoniolikos mėnesių sūnui diagnozuotą sunkų autizmą bei tėvų pastangas jam padėti. XX a. aštuntajame amžiuje autizmo gydymo priemonių buvo nedaug, nes sutrikimas buvo diagnozuojamas vos vienam iš dešimties tūkstančių. Tuomet sunkiam gydymui diagnozuoti buvo taikomos drastiškos priemonės, viena iš jų – elektrošokas. Gydytojai patarė atiduoti sūnų į specializuotą įstaigą. Užuot taikę gydytojų siūlomus tuo metu prieinamus gydymo būdus, tėvai tai priėmė kaip jiems skirtą gyvenimo dovaną ir nusprendė patys dirbti sūnumi. Tuo metu galiojusią nuostatą – vaiko plasnojimo rankomis ir kūno lingavimo jie nelaikė tragišku sutrikimo ženklu, o patys pradėjo bendrauti su vaiku jam pritardami, įsijausdami į vaiko padėtį. Kartu su juo plasnojo rankomis, kai jis lingavo pirmyn ir atgal, jie darė taip pat. Įeidami į vaiko pasaulį, tėvai galėjo užmegzti ryšį su vaiku. Su savo sūnumi tėvai dirbo 12 valandų per dieną trejus su puse metų. Šiandien, nerodydamas jokių būsenos požymių, jų sūnus keliauja po pasaulį skaitydamas paskaitas apie autizmą ir propaguodamas Son-Rise programą. Jis, trylikametės Kate Wilde matyto filmo pagrindinis herojus, jau dvidešimt trejus metus yra jos draugas.

Nuo lemtingos filmo peržiūros darbas su autistiškais vaikais tapo Kate Wilde svajone. Paauglystėje dalyvaudama užklasinės veiklos programose tikėjosi sutikti ypatingų vaikų, autistų. Labai apsidžiaugė, kai būdama penkiolikos sutiko pirmą tokį vaiką. Antras susitikimas buvo su šeimos draugo trejų metų vaiku. Jai pavyko užmegzti ryšį, įsitraukti  į jų veiklą. Įstojusi studijuoti muzikos ir edukologijos į koledžą Surrey universitete norėjo tapti muzikos terapeuate, kad galėtų daugiau pasiekti gydant vaikų autizmą. Buvo pasiryžusi tuojau pat pradėti gydyti  vaikus individualiai. Tačiau nusivylė sužinojusi, kad  ilgai teks laukti tam leidimo. Palikusi universitetą Kate Wilde nuėjo dirbti pas Šiaurės Londono vaikų centro steigėją dr. Rachel Pinney, taip pat dirbusią su autistiškais vaikais. Kartu mokėsi pagal Son-Rise programą Autizmo gydymo centre Amerikoje. Įgijo šia programa paremtą vaikų ugdymo konsultantės ir mokytojos kvalifikaciją. Dabar  Kate Wilde yra šios programos direktorė.

Son-Rise programoje taikoma speciali, įsitraukimo į vaiko veiklą, metodika, naudojama siekiant užmegzti ryšį su vaiku, jam panirus į monotoniškų judesių elgsenos būseną.

 Remdamasi šia metodika ir norėdama padėti autistiškus vaikus auginančioms šeimoms Kate Wilde parašė knygą. Autorė tikisi, kad knyga padės pasiekti harmoniją su vaiku ir labai palengvins kasdieniuose reikaluose. Ji aišikna kaip skaityti šią knygą ir rekomenduoja nepraleisti pirmųjų skyrių, nes čia išdėstyta medžiaga padės suprasti ir praktiškai įsisavinti strategijas, pateikiamas kituose skyriuose. Kiti skyriai skirti specifiniams dalykams: kaip susidoroti su įniršio priepuoliais, vaiko drausminimu, kaip ugdyti tualete reikalingus įgūdžius, kaip migdyti, mokyti pačiam apsitarnauti ir pratinti prie naujo maisto. Siekiama padėti keistis požiūriui į vaiką ir reakcijai į jį, o taip pat – parodyti, kaip pačiam vaikui įgyti naujų gebėjimų. Tai yra labai svarbu. Kiekvieno skyriaus pradžioje analizuojamos tėvų reakcijos ir mintys apie vaiko elgesį. Išsamiai aprašomi praktiniai veikimo būdai. Pateikiami patarimai, kurie padės mokymo procese. Daugumos skyrių pabaigoje yra veiksmų suvestinė, kad informaciją skaitytojas rastų vienoje vietoje.

Knygos autorė ramina ir ragina nenuleisti rankų, jeigu vaikui ko nors nepavyksta išmokti per savaitę. Vaikai gyvena kitu ritmu nei suaugę, jiems kartais reikia daugiau laiko suvokti. Pasak Kate Wilde, svarbu suprasti, kad laikas yra tai, ką jūs galite jiems duoti.

Šio praktinio vadovo patarimais galės pasinaudoti ne tik tėvai bei kiti šeimos nariai, bet ir gydytojai, mokytojai.

Daugiau rekomenduojamos literatūros rasite čia

Parengė Janina Valančiūtė

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS