Į pradžią
LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA
Į pradžią Svetainės žemelapis Ieškoti
Spausdinti
Lietuviškai English
Apie mus
Paslaugos
Informacijos ištekliai
Renginiai. Parodos
Vartotojo ABC
SNOMED CT
LMB PSO DC
Tinklaraštis "LMB Tau"
2014-ieji - Vaikų sveikatos metai
KLAUSKITE! KONTAKTAI
Knygų ir straipsnių paieška
LMB elektroninis katalogas
Duomenų bazės
Kiti katalogai
LMB gaunama periodika
Visuomenės sveikatos leidiniai
DARBO LAIKAS
I - V:     11 - 19 val.
VI, VII: nedirba

Paskutinį mėn. penktadienį
skaitytojai neaptarnaujami

Liepos - rugpjūčio mėn.:
10 - 17 val.

 
SUSISIEKITE
Kaštonų g. 7,
LT-01107 Vilnius, Lietuva
Telefonas: (8-5) 2619041
Faksas: (8-5) 2121080

KAIP MUS RASTI



Abonementas: (8-5) 2617796

Bibliotekos istorija

1940 metais, sovietams užėmus valdžią, pradėta reorganizuoti sveikatos apsaugos sistema. Kartu su kitomis jos grandimis, įsteigiama Centrinė mokslinė medicinos biblioteka. LSSR Sveikatos apsaugos liaudies komisaro 1941 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 160 § 1,2 patvirtinamas bibliotekos darbuotojų pareigybių skaičius (6,5 etato). Apie pirmuosius veiklos žingsnius žinome labai nedaug. Sveikatos apsaugos komisariatas tų pačių metų birželio 11 d. laikraštyje "Tiesa" paskelbė informaciją apie medicinos bibliotekos steigimą. Čia rašoma: "Remiantis SSRS sveikatos apsaugos liaudies komisariato Centrinės mokslinės medicinos bibliotekos organizacijos principu ir kitų respublikinių mokslinių medicinos bibliotekų patyrimu ir organizacija, visa medicinos literatūra turi būti surinkta vienon vieton, kur bus organizuojama bibliografinė, konsultacinė ir metodinė pagalba medicinos darbuotojų plačiai masei, kaip Vilniuje, taip ir periferijoje. [...] Valstybinė Medicinos Mokslų Biblioteka priiminėja dovanotas knygas ir perka įvairią medicinos literatūrą visomis kalbomis" .
Biblioteka kūrėsi Vilniuje, Sierakausko gatvėje, literatūros fondas buvo formuojamas daugiausiai iš asmeninių gydytojų kolekcijų. Tačiau gyvavo vos keliasdešimt dienų. Karas suniokojo ir bibliotekos pastatą, ir knygas. Neišliko ir jokių dokumentų, bylojančių apie medicinos bibliotekos veiklą.
Praūžus karo audroms, 1944 metų spalio 9 dieną sveikatos apsaugos liaudies komisaras įsakymu Nr. 60 atnaujino Valstybinės centrinės mokslinės medicinos bibliotekos (VCMMB) veiklą.
Biblioteka pradėta kurti iš naujo. Todėl šią datą mes laikome bibliotekos įkūrimo data. [vėliau keitėsi bibliotekos pavadinimas: nuo 1952 m. - Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka (VMMB); nuo 1990 m. - Lietuvos medicinos biblioteka (LMB)].
Duomenų apie pirmuosius ketverius bibliotekos gyvavimo metus rasta nedaug. Vienintelis neįkainojamas dokumentas, - tai rankraštis "Valstybinės mokslinės medicinos bibliotekos direktoriaus įsakymai". Nuo 1948 metų bibliotekoje saugomos metinės bibliotekos veiklos ataskaitos, kurios iki 1988 metų buvo rašomos rusų kalba. Vienas ataskaitos egzempliorius kasmet buvo siunčiamas į Maskvą - Visasąjunginę centrinę mokslinę medicinos biblioteką (VCMMB) - Sovietų Sąjungos medicinos bibliotekų metodinį centrą.
Pirmuoju bibliotekos direktoriumi buvo paskirtas prof. Stasys Čepulis (nuo 1951 m. - Kauno medicinos instituto Chirurgijos katedros vedėjas). Savo pirmajame įsakyme direktorius taip apibūdina Medicinos bibliotekos paskirtį: tai - [...] "Organizacinis-metodinis ir informacinis bibliografinis centras visos Respublikos medicinos bibliotekoms. Taip pat aprūpina literatūra ir bibliografinėmis informacijomis Sveikatos Apsaug. Komisariato tarnautojus" .
1945 metų sausio mėn. bibliotekoje dirbo 12 žmonių: direktorius, sekretorė, 8 bibliografai, buhalteris, valytoja. Pagal atliekamas funkcijas 1946 m. pradžioje patvirtinama bibliotekos struktūra. Ją sudarė: administracija, skaitykla, knygų saugojimo ir skolinimo skyrius, bibliografijos, abonemento ir ekspedicijos, turto ir inventorizacijos skyriai, knygrišykla. Tais pačiai metais buvo patvirtinta Valstybinės mokslinės medicinos bibliotekos 9 žmonių Mokslinė taryba, kurios sudėtyje buvo gydytojai, mokslo darbuotojai: prof. Pranciškus Šivickis, prof. Benjaminas Zacharinas, doc. Moisejus Leonas Koganas, vyr dėst. Petras Baublys, gydytojas Jokūbas Skliutauskas, direktorius Georgijus Gavronskis ir pavaduotojas Zigmas Guronis. 1949 m. prie Tarybos buvo įsteigtas leidybos biuras, kuris rūpinosi Sveikatos apsaugos ministerijos ir VMMB parengtų norminių dokumentų ir informacinių ledinių leidyba.
Bibliotekos veiklą reglamentavo iš VCMMB siunčiamos instrukcijos, kurios būdavo adaptuojamos naujai besikuriančiai bibliotekai. Taip buvo patvirtinta bibliotekos fondo tvarkymo instrukcija, pirminės darbo apskaitos formos ir kt.
1948-1950 metų bibliotekos ataskaitose labai detaliai aprašomas knygos kelias nuo jos įsigijimo iki skaitytojo. 1946 m. parengus katalogavimo schemas su bibliografinių aprašų pavyzdžiais, pradėti kurti bibliotekos katalogai. Bibliografiniai aprašai, nesant spausdinimo mašinėlių, buvo rašomi ranka. Ir šiandieną bibliotekos korteliniuose kataloguose gali aptikti ranka rašytų kortelių.
Nuo pat pirmųjų bibliotekos gyvavimo dienų intensyviai imta komplektuoti medicinos literatūrą. Literatūros fondo branduolį sudarė Kauno medicinos instituto ir pavienių medikų padovanotos knygos bei žurnalai. Nemažai knygų gauta iš Maskvos centrinės mokslinės medicinos bibliotekos mainų fondo. Pirmąsias knygas ir asmenines kolekcijas dovanojo medikai mokslininkai prof.: Vytautas Girdzijauskas, Liubomiras Laucevičius, Tomas Kairiūkštis, Chackelis Kibarskis ir kt. Daug literatūros gauta iš Maskvos, ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų medicinos bibliotekų bei mokslo tyrimų institutų. Taikyta praktika, kai asmenims, dovanojusiems knygas, mainais buvo leidžiama įsigyti knygų iš bibliotekos dubletinių fondų. Dubletinių knygų pertekliui realizuoti bibliotekoje veikė "kioskas". Surinktos lėšos buvo naudojamos naujai literatūrai įsigyti.
Jau pirmaisiais metais bibliotekos veiklai finansuoti steigėjas, LSSR sveikatos apsaugos komisariatas, skyrė 25.693,50 rub. 1945 metais - 39.200 rub. Kasmet lėšos literatūros komplektavimui buvo didinamos. Knygos buvo perkamos iš ką tik įkurto Lietuvos bibliotekų kolektoriaus, Centrinio mokslinių bibliotekų kolektoriaus Maskvoje, knygynų. Tuo metu biblioteka privalomojo egzemplioriaus negaudavo, todėl įvairių institutų ir mokslo įstaigų leidiniai biblioteką pasiekdavo neperiodiškai ir ne visi. Eilutės iš kasmetinių bibliotekos veiklos ataskaitų byloja apie užsienio medicinos literatūros stygių. Skaitytoją pasiekdavo tik Rytų šalių medicinos knygos ir žurnalai. Tik nuo 1966 metų pradėti prenumeruoti kapitalistinių šalių žurnalai, kuriuos mikrofilmų forma siuntė Maskvoje įkurtas Visasąjunginis mokslinis medicinos ir medicininės techninės informacijos institutas ir VCMMB. Tuo metu tai buvo vienintelė galimybė suformuoti išsamesnį užsienio periodikos fondą.
Per penkeris metus sukaupta 118,8 tūkst. dokumentų (knygų, žurnalų, mikrofilmų). Iš jų - 32 tūkst. egz. buvo perduota į periferijoje veikiančius abonementinius punktus.
Bibliotekos fondo struktūrą sudarė medicinos knygos ir žurnalai, visuomeninė ir politinė literatūra (kiekviena biblioteka privalėjo komplektuoti marksizmo-leninizmo klasikų darbus) bei grožinės literatūros knygos. Vėliau, dėl lėšų taupymo, grožinės literatūros komplektavimo atsisakyta, o sukauptas fondas perduotas Sveikatos apsaugos kurortų valdybai, kuri knygas išdalijo sanatorijų bibliotekoms.
Sovietų valdžios metais bibliotekos literatūros (ypač užsienio literatūros) fondas smarkiai nukentėjo nuo vadinamojo kasmetinio "fondų valymo". Štai 1949 metais Sveikatos apsaugos ministras įsakė: "Išimti iš bibliotekų ir iš tarnybinio naudojimo visą politiniai kenksmingą literatūrą, susitarus tuo reikalu su Vyr. Literatūros ir Leidinių Valdyba"(Glavlit). Buvo atrinkta 8 tūkst. knygų (beveik tiek pat, kiek knygų įsigyta per 1949 metus) ir perduota Vilniaus universiteto spec. fondams. 1951 m. į spec. fondus nukeliavo net 11 tūkst. užsienio medicinos knygų ir žurnalų. Tokių "valymų" būta kone kiekvienais metais.
Tačiau bibliotekos žmonėms netrūko pilietiškumo ir siekio išsaugoti medicininę knygą ateities kartoms. Todėl susirūpinta senosios medicinos knygos likimu. Prie VMMB planuota steigti Medicinos istorijos muziejų, kuriame būtų saugomi medicinos mokslo paminklai-knygos. Nuo 1948 metų iš antikvariatų pradėti pirkti unikalūs XVIII-XIX a. leidiniai, renkamos XIX a. pradžios VU mokslininkų disertacijos. Nors svajonės įkurti Medicinos muziejų prie bibliotekos liko neįgyvendintos, bet ilgainiui susikaupė unikalus senosios medicinos literatūros fondas, kurį sudaro 5 tūkst. istoriškai vertingų ir įdomių medicinos knygų: enciklopedijų, žinynų, vadovėlių, monografijų nuo XVI a. iki 1917 m. Kolekcijoje yra tarpukario Lietuvos žymiausių medikų - Petro Avižonio, Jono Kairiūkščio, Vinco Kuzmos, Vytauto Lašo, Prano Mažylio ir kt. veikalai.
1945 metais abonementas pradėjo aptarnauti skaitytojus. Jų kasmet daugėjo. Štai 1949 metų ataskaitoje rašoma, jog biblioteka pasinaudojo 980 medicinos darbuotojų. (Vilniaus mieste tuomet dirbo 452 gydytojai ir 1096 medicinos seserys). Ieškota priemonių, kaip "privilioti" skaitytoją į biblioteką. Medicinos darbuotojams buvo siunčiami asmeniniai kvietimai apsilankyti bibliotekoje, sveikatos priežiūros įstaigose - platinami informaciniai lapeliai bei bukletai apie bibliotekos teikiamas paslaugas ir kt. 1964 metais jau skaitė 2318 asmenų; 1974 metais šis skaičius padvigubėjo, o 1984 metais užregistruota 7840 medicinos mokslo darbuotojų, gydytojų praktikų, studentų, slaugos darbuotojų, giminingų specialybių atstovų - psichologų, biologų.
Vienas svarbiausių pokario metų Sveikatos apsaugos liaudies komisariato uždavinių - likviduoti karo padarinius, t.y. - užkrečiamų ligų plitimą organizuojant platų sveikatos punktų tinklą Lietuvoje. Kad medicinos knyga priartėtų prie kiekvieno šalies mediko, biblioteka organizavo knygų išdavimo punktus, kurių 1948 metais miesteliuose ir kaimuose veikė 80. Sveikatos apsaugos liaudies komisaras bibliotekos direktoriui pavedė tvirtinti tokių punktų darbuotojų sąrašus ir organizuoti jų mokymą. Taip pat buvo įkurtas ir pašto abonementas. Iš bibliotekoje organizuoto fondo "Knyga paštu" už atitinkamą mokestį kaimo gydytojai galėjo atsisiųsdinti sąrašus medicinos literatūros ar nusipirkti norimą knygą.
Kūrėsi bibliotekos sanatorijose, valsčių bei apskričių ligoninėse. Tais pačiais metais Respublikos medicinos įstaigų ir medicinos mokyklų bibliotekose dirbo 13 etatinių darbuotojų. Iškilo būtinybė sukurtą medicinos bibliotekų tinklą administruoti ir teikti kvalifikuotą metodinę pagalbą. Todėl 1948 metais bibliotekoje įkuriamas Metodinis kabinetas. Valstybinėje mokslinėje medicinos bibliotekoje pagal patvirtintą programą tinklo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą pradėti organizuoti kursai. Kursų metu bibliotekų darbuotojams be marksizmo-leninizmo pagrindų buvo dėstoma bibliotekininkystės teorija ir praktika. Į pirmuosius kursus atvyko 23 žmonės. Dažnų bibliotekos darbuotojų komandiruočių į tinklo bibliotekas tikslas buvo suteikti metodinę pagalbą vietoje, pasikalbėti su ligoninės ar sanatorijos administracija. Metodinis kabinetas rinko medicinos bibliotekų statistines ataskaitas, analizavo jų veiklos rezultatus, pateikdavo siūlymus darbui gerinti. Sveikatos priežiūros įstaigų, sanatorijų bibliotekų skaičius sparčiai augo. Vien tik per 1951 metus buvo įkurta 11 bibliotekų, joms perduota 7 tūkst. dubletinės literatūros. VMMB rūpinosi šių bibliotekų fondų komplektavimu, pirko joms reikalingą bibliotekinę techniką.
Panaudojant sąjunginių medicinos bibliotekų bei savosios bibliotekos organizavimo patirtį, buvo parengta ir išleista nemažas pluoštas metodinių leidinių, kuriais savo veikloje vadovavosi tinklo bibliotekų darbuotojai. Šalia metodinių rekomendacijų, liečiančių atskiras bibliotekinio darbo sritis (literatūros komplektavimą bei tvarkymą, katalogų ir kartotekų sudarymą, skaitytojų aptarnavimą ir t.t.) pasirodė ir stambesnių leidinių. Tai: "Medicininės bibliotekos darbo minimumo" pirmasis (V., 1954, p. 36) ir antrasis (V., 1962, p. 16) leidimai bei "Medicinos bibliotekos darbuotojo vadovas" (V., 1971, p.92).

 

Pirmaisiais bibliotekos gyvavimo metais gana dažnai keitėsi jos darbuotojai. Ne paslaptis, jog dirbti bibliotekoje buvo priimami partinių struktūrų siųsti, karo tarnybą atlikę ir kiti asmenys, neturintys jokio supratimo apie darbą bibliotekoje. Daug vilčių dėta įdarbinant studentus medikus, nes tikėtasi, jog jie po studijų liks dirbti bibliotekoje. Tačiau tik vienas kitas medikas, baigęs studijas, ilgėliau derino mediko ir bibliografo darbą. Kad gerėtų darbai, darbuotojai būdavo atestuojami. Ilgainiui kadrų kaita mažėjo, radosi vis daugiau savo darbo žinovų. Be to, reikalai pagerėjo, kai 1949 metais Vilniaus universitetas pradėjo rengti aukštos kvalifikacijos bibliotekininkus - bibliografus. Daugelis jų ilgainiui papildė ir VMMB darbuotojų gretas.
1947 metais įsteigtas Informacinis-bibliografinis sektorius, kuriame dirbo trys darbuotojai. Šio sektoriaus funkcijos: mokslo darbuotojų aprūpinimas temine informacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą mokslinių darbų planą; individuali ir kolektyvinė informacija, pagalba skaitytojui prie katalogų, rekomenduojamos literatūros sąrašų sudarymas ir kt.
Literatūros fondo augimas ir su tuo susijusi bibliotekos katalogų bei kartotekų plėtra iškėlė būtinybę mokyti skaitytojus bibliografinio raštingumo. Ieškota įvairių formų ir būdų. Buvo rengiami plakatai apie bibliotekos katalogų ir kartotekų sistemą, naujų skaitytojų instruktažai, kaip naudotis biblioteka, informacinių leidinių parodos. Ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vadovybę dėl fakultatyvinio medicininės bibliografijos kurso įvedimo (vėliau toks kursas buvo dėstomas Kauno medicinos instituto bei VU Medicinos fakulteto studentams). Bibliografinio raštingumo paskaitos buvo skaitomos ir gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Informacijos sklaidai buvo naudojamos radijo laidos apie sveikatą.
Informacinis bibliotekos darbas nuolat tobulėjo. Staigus kokybinis šuolis įvyko septintojo dešimtmečio pradžioje. Tai susiję su medicinos mokslinio potencialo Lietuvoje augimu, medicinos informacinių šaltinių gausėjimu bei naujomis jų pateikimo galimybėmis. 1964 metais įsteigiamas Mokslinės medicinos ir medicininės techninės informacijos (vėliau - Informacijos) skyrius, kurio pagrindinis uždavinys - operatyviai ir išsamiai teikti informaciją specialistams, dalyvaujantiems medicinos įstaigų valdyme, planavime, mokslo tiriamajame darbe, ir sveikatos apsaugos darbuotojams, dirbantiems praktinį darbą. Buvo diegiamos kolektyvinio ir atrankinio vartotojų aptarnavimo formos, informacijos dienos, leidžiami informaciniai leidiniai. 1967 metais, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto bazėje įsteigus Respublikinį mokslinės medicininės techninės informacijos skyrių, kai kurie darbai ( teminių užklausų, atrankinės informacijos vykdymas) dubliavosi. Vėliau veikla tapo koordinuotesnė.
Sveikatos apsaugos bei medicinos mokslo raidai Lietuvoje svarbūs darbai, atlikti bibliotekos darbuotojų šakinės bibliografijos srityje.
Dar 1945 metais įsteigus Lietuvos knygų rūmus, pradėta kurti retrospektyvioji-registracinė bibliografija. Tai davė postūmį šakinės - medicininės bibliografijos atsiradimui. Nuo 1949 metų išleista įvairios tematikos, aktualios tam laikotarpiui (sanitarinis švietimas, medicininė dispanserizacija, infekcinių ligų profilaktika ir kt.) rekomenduojamojo pobūdžio literatūros sąrašų, skirtų gydytojui praktikui. Ilgainiui buvo parengti ir išleisti stambesnės apimties teminiai leidiniai, skirti mokslo darbuotojams, elektrokardiografijos, medicininės radiologijos, virškinimo patologijos ir fiziologijos, onkologijos, reumato temomis. 1962 metais vykusiame respublikiniame bibliografų plenume buvo priimti bibliografinio darbo nuostatai, kuriuose apibrėžiamas mokslinės bibliotekos, savo srities bibliografinio darbo organizatorės, statusas. Taigi pradėtas planingas ir koordinuotas visų žinybų bibliotekų bibliografinis darbas. VMMB buvo pavesta rinkti medicininę Lituaniką ir bibliografinius įrašus siųsti į Knygų rūmus, kurie rengė "Spaudos metraštį".
Apie bibliografijos reikšmę mokslui ir praktikai "Lietuviškojoje medicininėje bibliografijoje" rašė Vladislovas Kviklys: " Nepaprastai sparčiai didėjant medicininių leidinių ir straipsnių skaičiui, be atitinkamos bibliografijos būtų neįmanomas mokslinis ir praktinis gydytojo darbas. [...] Gydytojas-praktikas tik tada gali būti geras specialistas, jei nuolat seka, kas anksčiau ir dabar jo specialybėje yra pasiekta, gydant įvairias ligas, organizuojant profilaktines priemones ir pan. Be atitinkamų bibliografinių rodyklių galima būtų paskęsti medicininių leidinių ir straipsnių jūroje (V., 1963, T. 2, P. 5-6).
Septintojo dešimtmečio pradžioje pradėta planinga didelės apimties teminių bibliografinių leidinių leidyba. Tai "Komplikacijos gydant antibiotikais" 1-2 dalys (V.,1960, p.77; V.,1966, p. 311); "Kasos anatomija, fiziologija ir patologija" (V.,1968, T.1, p. 719; V.,1972, T. 2, p. 1045). Į bibliografinį darbą įsitraukia ir kitos medicinos mokslo įstaigos bei bibliotekos. Biblioteka išleidžia Onkologijos mokslinio tyrimo instituto bibliotekos vedėjos V.Kriaučiūnienės paruoštą literatūros rodyklę "Lietuviškoji onkologinė literatūra" (V.,1966, p. 278). Bendradarbiaujant su Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo institutu, V.Kirsnys ir D.Baronienė parengė plačios apimties bibliografinį leidinį "Lietuvos kurortai" (V.,1969, p. 205), Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojai G.Česnys ir S.Pavilonis - literatūros rodyklę "Lietuvos antropologijos bibliografija" (V.,1974, p. 237) ir kt. Didžiausias šakinės bibliografijos darbas - tai nuo 1957 metų pradėta leisti "Lietuviškoji medicininė bibliografija", nuo 4-ojo tomo pavadinta: "Lietuviškoji medicininė literatūra". Iki 1992 metų išleista 11 tomų. Vėliau, nesant pakankamo finansavimo, šis darbas nutrūko, tačiau medžiaga toliau buvo registruojama bei sisteminama ir saugoma bibliotekos kartotekose.

 

Reikia paminėti, jog nė vienas šakinės bibliografijos darbas neįmanomas be tos srities specialistų pagalbos. Bibliografijų rengime dalyvavo arba savo patarimais talkino Vytautas Sirvydis, Algimantas Vidugiris, Gintautas Česnys ir kiti medikai. Vieną iš jų - Vladą Šimkūną, pagrįstai laikome lituanistinės medicininės bibliografijos pradininku. V. Šimkūno darbo tradicijas toliau tęsė bibliografės Teresė Dragūnienė, Alma Černiūtė ir kt.
1996 m. įkūrus Leidybos sektorių, jam perduotos informacinių biuletenių, rodyklių rengimo spaudai funkcijos. Parengtas didelis pluoštas biobibliografijos rodyklių garbiems Lietuvos gydytojams, medicinos mokslo atstovams jų amžiaus ar darbo jubiliejų proga. Leidiniuose atsispindi ne tik medikų publikacijos, paskelbtos Lietuvos ir užsienio spaudoje bei medicinos duomenų bazėse, bet ir ikonografija bei medžiaga apie juos.
Per visą bibliotekos gyvavimo laikotarpį išleista per 380 informacinių, metodinio pobūdžio leidinių, teminių rekomenduojamos literatūros rodyklių ir sąrašų įvairių sričių sveikatos apsaugos specialistams.
Aštuntojo ir devintojo dešimtmečio liaudies ūkio plėtrą lėmė sparčiai augantys mokslinės informacijos srautai. Kaip suvaldyti didžiulį informacijos kiekį, kaip pažinti ir ugdyti vartotojų informacinius poreikius bei jų bibliografinį raštingumą? Šie ir kiti klausimai tapo mokslinės informacijos specialistų mokslinių tyrinėjimų objektais.
VMMB darbuotojai kartu su medicinos mokslinių institutų specialistais tyrė kai kurių medicinos sričių informacinius srautus, jų struktūrą, dinamiką, nustatė mokslinės vertės kriterijus. Tuometinė bibliotekos direktorė Aldona Rėkuvienė dalyvavo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto tyrime "Kai kurie lietuviškosios reumatologijos informacijos srauto aspektai". Epidemiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institute esančio VMMB filialo vedėja Vida Tamulienė kartu su šio instituto mokslininkais 1974-1980 metais tyrė gaunamos literatūros santykį su vykdomais darbais epidemiologijos ir higienos srityje.
Metodikos skyriaus vedėjos Reginos Bucevičienės 1981 metais atlikti sociologiniai gydytojų skaitymo tyrimai davė pradžią planingam mokslinio tyrimo darbui bibliotekoje. Šiuo darbu siekta ištirti ir pateikti siūlymus, kaip racionaliau paskirstyti informacinius išteklius tarp medicinos bibliotekų ir jos filialų. Grupės autorių: Aldonos Rėkuvienės, Teresės Dragūnienės, Ramutės Juškauskienės "Skaitytojų informacinių poreikių" tyrimas padėjo išsiaiškinti antrinių medicinos informacijos šaltinių kiekybines ir kokybines charakteristikas bei optimalias jų panaudojimo galimybes.
Planingai buvo tiriamos atskirų medicinos darbuotojų grupių informacinės reikmės. Vieno iš reikšmingesnių darbų: "Viduriniojo medicinos personalo poreikiai profesinei literatūrai" kurį atliko Teresė Dragūnienė ir Marija Surginevičienė 1990-1991 metais, tikslas buvo giliau patyrinėti šios grupės (dabar vadinamos - slaugos darbuotojai) skaitymo interesų būklę, požiūrį į biblioteką ir savišvietą apskritai. Tyrimas padėjo išaiškinti bibliotekos darbo spragas bei slaugos darbuotojų informacinio ribotumo priežastis. Su rezultatais buvo supažindinti SAM atsakingi specialistai ir slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursų vadovai.
Medicinos bibliotekų darbuotojų seminaruose, respublikiniuose pasitarimuose, spaudoje nemažai buvo diskutuota biblioterapijos tema. Akcentuotas bibliotekininko vaidmuo: per lektūrą padėti ligoniui įveikti ligą, susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Juk sumaniai parinkta knyga ne mažiau svarbu už tinkamai parinktus medikamentus. Ir atvirkščiai - blogai parinkta knyga gali tapti įvairių stresų priežastimi. Čia būtinas gydančiojo gydytojo bei bibliotekininko glaudus bendradarbiavimas. Medicinos bibliotekų darbuotojams keliami ypatingi reikalavimai: kryptingai formuoti literatūros fondą, būti geru psichologu, palaikyti nuolatinį ryšį su ligoniu ir t.t. Šios srities entuziastų medikų ir bibliotekininkų iniciatyva buvo ruošiama metodika. 1985 m. Birštone įvyko medicinos įstaigų vadovų ir bibliotekų darbuotojų pasitarimas, kuriame buvo aptarti biblioterapijos klausimai. Vėliau, 1988 m., Lietuvos kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija, VMMB, Lietuvos fizioterapeutų ir kurortologų mokslinė draugija surengė mokslinį praktinį seminarą platesne - estetoterapijos ir sanogenezės tema. Čia taip pat nemažai vietos buvo skirta biblioterapijai. Konstatuota, kad tik kai kurios sanatorijų ir gydymo įstaigų (Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė, Vaikų sanatorija Nemenčinėje, Romainių tuberkuliozės ligoninė, Druskininkų sanatorija "Saulutė" ir kt.) bibliotekų darbuotojos aktyviai yra įsitraukusios į šį darbą. Kitos gi tinklo bibliotekos turi mažai grožinės literatūros, daugelyje jų dirba nespecialistai, nėra skaityklų, nepakankamas įstaigų administratorių dėmesys šiai problemai spręsti. Deja, padėtis nepasikeitė ir vėliau. Ji tapo dar sudėtingesnė, ypač dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai dėl lėšų stokos gydymo įstaigos pradėjo uždarinėti bibliotekas.
Bibliotekos darbo plėtojimui didelę reikšmę turėjo jos ryšys su kitų žinybų bibliotekomis. Didelį koordinacinį darbą atliko Respublikinė tarpžinybinė bibliotekų taryba, įkurta 1960 m., sudaryta iš įvairių bibliotekų atstovų. Jos posėdžiuose buvo aptariami bibliografinių ir metodinių leidinių koordinavimo ir perspektyvinio plano sudarymo, kadrų rengimo, metodinio vadovavimo ir kiti klausimai. Tarybos darbe dalyvavo ir VMMB vadovai. (1995 m. priėmus Lietuvos bibliotekų įstatymą, eksperto ir konsultanto vaidmenį sprendžiant svarbiausius bibliotekų veiklos klausimus atlieka Lietuvos bibliotekų taryba).
1974 metais pradėtas sveikatos apsaugos įstaigų bibliotekų centralizavimas. Jo esmė - tinklo bibliotekų sistemos, turinčios bendrą administracinį ir ūkinį valdymą, bendrus etatinius bibliotekų darbuotojus, bendrą literatūros komplektavimą ir fondą ir t.t. sukūrimas. VMMB viena iš pirmųjų mokslinių bibliotekų įsitraukė į šį darbą. 1976 metais keturių medicinos įstaigų bibliotekos reorganizuotos į VMMB filialus.
Iš dalies keitėsi ir bibliotekos skyrių struktūra: įkurti centralizuoto literatūros komplektavimo, tvarkymo bei katalogavimo sektoriai, patobulinti kai kurie technologiniai procesai. Ilgainiui filialuose buvo suformuoti medicinos literatūros fondai, atitinkantys gydymo ar mokslo įstaigos bei joje vykdomų mokslinių darbų profilį.
Naujas bibliotekos gyvavimo etapas susijęs su Lietuvos valstybingumo atkūrimu. Tautinio atgimimo ir visuomeninių judėjimų įkvėpta, pradėjo burtis ir šalies bibliotekinė visuomenė. 1989 metų birželio 29 d. įvykęs Lietuvos bibliotekininkų suvažiavimas atkūrė Lietuvos bibliotekininkų draugiją (LBD). Mūsų bibliotekoje 1990 m. balandžio 25 d. įsteigta 17 narių LBD grupė (pirm. Salvinija Kocienė). Patvirtinta grupės veiklos programa: bibliotekos patalpų klausimo sprendimas, bibliotekos propaganda Lietuvoje ir užsienyje, literatūros mainų su Vakarų šalių bibliotekomis stiprinimas, darbuotojų savišvietos skatinimas, medžiagos bibliotekos istorijai rinkimas ir sisteminimas. Visi šie klausimai tebėra aktualūs ir šiandien, tik įgyja vis kitokių niuansų ar pasipildo naujais uždaviniais. Nuo 1990 metų iki šiol LBD grupei vadovauja Regina Vaišvilienė. Jos nariai aktyviai įsitraukė į bendrą Lietuvos bibliotekininkų judėjimą, nes klausimai, iškelti atkurtos draugijos pirmajame suvažiavime, buvo aktualūs visai bibliotekininkų bendruomenei, tai - profesinės bendrijos įtvirtinimas visuomenėje, bibliotekų išsaugojimo ir tolesnio jų likimo bei statuso nustatymo, profesinio atsinaujinimo, darbo užmokesčio ir kt. LMB grupės nariai buvo renkami į LBD tarybą, įvairias darbo komisijas. Ypač aktyvią veiklą išplėtojo Gražina Miškinienė, vadovaudama LBD tarybos senjorų komisijai. Į LBD veiklą įtraukiami ir kiti bibliotekos darbuotojai. Jie nuoširdžiai talkina, rengiant draugijos konferencijas, suvažiavimus, kitus renginius bei akcijas. Grupės veikla neapsiriboja vien profesine darbų sfera, jos nariai yra aktyviausi įvairių švenčių bibliotekoje iniciatoriai ir organizatoriai. Nepamirštami ir ilgamečiai buvę bibliotekos darbuotojai, kurie kūrė ir puoselėjo gražias darbo ir bendravimo tradicijas.
Galiausiai buvo įgyvendinta LMB darbuotojų ir jos skaitytojų svajonė turėti tinkamas bibliotekai patalpas.
Nuo pat bibliotekos įkūrimo iki 1990 metų biblioteka buvo Sveikatos apsaugos ministerijos pastato (Gedimino g. 27) 3-iame aukšte, literatūros saugyklos - pastato rūsyje. Apie tai, kaip atrodė biblioteka, vaizdžiai byloja įrašas 1948 metų ataskaitoje: "Biblioteka randasi šiuolaikiškame, šviesiame, geriausiame mieste pastate. Sveikatos ministerija perdavė šias patalpas mums, aiškiai nuskriausdama save. 1947 metais Sveikatos apsaugos ministras patvirtino bibliotekos vystymo planą, kuriuo remiantis ir buvo bibliotekai suteiktos šios patalpos. Tačiau šių patalpų mums maža. Nėra saugyklų užsienio literatūrai, skaityklos mokslo darbuotojams, bibliografijos skyrius randasi bendro naudojimo patalpose, kas sudaro daug nepatogumų. Biblioteka mano, kad kitame penkmečio plane reikia numatyti specialaus bibliotekos pastato statybą".[18; P.37] Nors literatūros saugyklos buvo įrengtos pagal tuometinius reikalavimus (be dienos šviesos, su centriniu šildymu, patalpos pakankamai sausos, liftas knygoms perduoti į abonementą, tiesioginis telefono ryšys su skaitytojų aptarnavimo pultu), tačiau augant knygų fondui darėsi ankšta. Todėl taupant vietą 1959 metais pereita prie formatinio knygų sustatymo lentynose. Ministerija papildomai skyrė keletą nedidelių patalpų rūsyje, tačiau jos nebuvo pritaikytos knygoms laikyti. Drėgmė, gana dažnos santechnikos avarijos, nepakankamas vėdinimas ir graužikai - visa tai buvo nuolatiniai knygų priešai. O mūsų pirmtakų svajonė turėti specialiai bibliotekai skirtą pastatą taip ir liko neįgyvendinta, nors literatūros fondas sparčiai augo, plėtėsi bibliotekos funkcijos, didėjo skaitytojų srautai. Tik 1991metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą ir skyrė bibliotekai nors ir ne naują, tačiau daug erdvesnį pastatą, esantį Kaštonų g. Nr.7. Parengus pastato pritaikymo bibliotekos reikmėms projektą, atlikus dalinį kapitalinį remontą, po metų šventėme įkurtuves. Tačiau mūsų džiaugsmas truko neilgai. Įvairios organizacijos, naujai besikuriančios institucijos vis kėsinosi į šį rūmą. Pagaliau tie kėslai 1994 metų pabaigoje įgavo realią grėsmę. Vieną po kito gauname LR Vyriausybės nutarimus ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymus išsikraustyti su visais fondais ir skaitytojais pirmiausia į Baltupiuose esančią Medicinos mokyklos biblioteką, kurios saugyklos talpina vos 30 tūkst. vienetų dokumentų (LMB literatūros fondas tuomet siekė 700 tūkst. egz). Vėliau siūlomas kitas variantas - 3-ias ir 4-as aukštai buvusioje gamykloje Žirmūnuose. Valdžios sprendimo absurdiškumą įrodė architektų, konstruktorių tyrinėjimo ir skaičiavimo išvados: bibliotekai su 700 tūkst. dokumentų fondu siūlomos netinkamos patalpos. Vyriausybė nagrinėjo dar vieną variantą: biblioteką sujungti su Vilniaus universiteto biblioteka, atrinkus iš mūsų bibliotekos geriausią fondą - 10 tūkst. knygų. Visa kita - nurašyti. Tai reiškė valstybinės svarbos bibliotekos sunaikinimą.
Nesutikdami su minėtais valdininkų siūlymais, ieškodami teisybės, kreipėmės į teismą. Teismai tęsėsi metus. Perėjome visas teismų pakopas: apylinkės, apeliacinį, apygardos. Pagaliau 1997 metais LR Vyriausybės nutarimas iškeldinti biblioteką iš jai skirtų patalpų buvo atšauktas.
Reikia paminėti, kad šioje kovoje mes nebuvome vieni. Mūsų pastangas išsaugoti biblioteką rėmė daugelis organizacijų: Lietuvos medikų organizacijų Koordinacinė taryba, Vilniaus medikų klubas, Lietuvos Gydytojų sąjunga, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos moterų lyga, Mokslo taryba. Didžiulę peticiją surašė 30 profesorių. Laiškus Prezidentui ir Vyriausybei siuntė Europos medicinos bibliotekų asociacijos prezidentė Elizabet Husem. Mūsų klausimas buvo svarstytas Seimo Sveikatos apsaugos pakomitečio posėdyje. Seimo nariai pasisakė prieš Vyriausybės sprendimą. Kreipimąsi į valdžios institucijas neiškeldinti bibliotekos iš jai priklausančio pastato pasirašė tūkstančiai mūsų skaitytojų Vilniuje ir kituose šalies miestuose. Tai mus palaikė morališkai, įkvėpė nenuleisti rankų. Be to, bibliotekos interesus gynė ir 1995 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas Lietuvos bibliotekų įstatymas, kuris įtvirtino LMB, valstybinės reikšmės bibliotekos, statusą. Įstatymo priėmimas - įsimintinas įvykis visai bibliotekininkų visuomenei. Jis nustatė šalies bibliotekų sistemą, finansavimą ir valstybinį reguliavimą, bibliotekų fondo apsaugą bei suteikė garantijas, ginančias bibliotekas prieš valdininkų savivalę.
Prasivėrus geležinei uždangai, į biblioteką plūstelėjo labdara: didžiuliai srautai Vakarų šalių medicinos dokumentų, kuriuos siuntė įvairios organizacijos. Knygos ir žurnalai papildė bibliotekos ir jos filialų fondus.
1990 m. biblioteka gavo dovanų pirmąjį kompiuterį, kurį atsiuntė Čikagos Ilinojaus universiteto prof. Cevin Croke. Tais pačiais metais mus pasiekė tautiečio iš Čikagos Algimanto Ankaus siunta - medicinos bibliografinė duomenų bazė - MEDLINE. Taip prasidėjo nauja - informacinių technologijų mūsų bibliotekoje era.
Atsivėrė galimybės bendrauti su savo kolegomis iš Vakarų Europos ir JAV. Bibliotekos darbuotojai iš užsienio konferencijų, seminarų, stažuočių parsivežė naujos modernios medicinos bibliotekos viziją. Pradėtos kurti perspektyvios bibliotekos darbo procesų modernizavimo programos. Bibliotekos fondai papildyti didžiuliais srautais Vakarų šalių medicinos dokumentų, kuriuos kaip labdarą siuntė įvairios užsienio organizacijos.
1990 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro sukviesti informacijos tarnybų atstovai konstatavo, kad šios organizacijos dokumentai nepasiekia medikų, kuriančių sveikatos programas posovietinėse šalyse. Nutarta kurti PSO dokumentų centrus, kurių paskirtis - informacijos priemonėmis skleisti šios organizacijos idealus, prisidėti prie globalios strategijos įgyvendinimo. 1993 metais bibliotekai suteiktas PSO dokumentų centro ir depozitinės bibliotekos statusas. Biblioteka gauna PSO dokumentus bei publikacijų duomenų bazes, turi teisę be atskiro leidimo juos dauginti ir skleisti visuomenei.
Su mūsų tautiečių ir kolegų užsienyje pagalba įgyvendinta keletas labai svarbių projektų.
Siekdami prisidėti prie Lietuvos sveikatos apsaugos specialistų kvalifikacijos kėlimo, 1994 m. JAV lietuvių gydytojų sąjungos pirmininkas Arvydas Vanagūnas, Čikagos lituanistikos tyrimų ir studijų centro vadovas prof. Jonas Račkauskas bei JAV nacionalinės medicinos bibliotekos (NLM) garsinių regimųjų priemonių komplektuotoja Dalia Lukas iškėlė idėją mūsų bibliotekoje įkurti Garsinių regimųjų medicinos mokomųjų priemonių centrą. Šį projektą palankiai įvertino Atviros Lietuvos fondas (ALF) ir suteikė finansavimą. Įgyvendinant projektą mums talkino prof. J.Račkauskas, kuris pasirūpino technikos centro pirkimu ir persiuntimu į Lietuvą, NLM darbuotojai, geri mūsų bičiuliai, Dalia Lukas ir Craigas Locatis. Šiandien juo naudojasi šalies gydytojai, slaugos darbuotojai ir studentai. Tačiau ne viskas, kas sumanyta, buvo įgyvendinta. Centras gyvavo ir tebegyvuoja tik iš geranoriškos mūsų bičiulių labdaros. Nesant pakankamo finansavimo, priemonių fondas centre sensta, o naujų įsigyti biblioteka nepajėgi.

 

Didžiulis įvykis bibliotekos gyvenime buvo Interneto įvedimas. 1994 metais Vilniaus universiteto medicinos fakultetas, Lietuvos medicinos biblioteka ir JAV nacionalinė medicinos biblioteka pasirašė memorandumą dėl LMB ir VU Medicinos fakulteto prijungimo prie Interneto. Parengėme bendrą projektą, kurio įgyvendinimą finansavo JAV Valstybės departamentas ir JAV nacionalinė medicinos biblioteka. Čia noriu paminėti projekto iniciatorių ir vadovą, JAV nacionalinės medicinos bibliotekos informacinių technologijų specialistą Craigą Locatį, šios bibliotekos tarptautinių programų tuometinį direktorių Richardą Hsiehą, tuometinį Lithuanian Mercy Lift prezidentą Jurgį Lendraitį ir kitus, nuo kurių daug priklausė šio projekto sėkmė. Interneto iškilmingas atidarymas įvyko 1996 metų birželio 20 dieną. Kolegų iš Vakarų pagalba neapsiribojo vien tik technine įranga. Mūsų medicinos darbuotojams JAV nacionalinė medicinos biblioteka suteikė teisę nemokamai keletą metų naudotis tarpbibliotekine dokumentų užsakymo per Internetą programa (DOCLINE). Taip pat įstaigoms, kurios tuo metu turėjo tik elektroninio pašto ryšį, buvo pasiūlyta naudotis informacijos paieškos ir užsakymo programa GRATEFUL MED, leidžiančia atlikti paiešką 30-yje medicinos duomenų bazių. Mūsų medikams tai buvo neįkainojama priemonė, vienintelis kelias gauti išsamios, operatyvios, juos dominančios informacijos.
1997 metais laimėjome Atviros Lietuvos fondo (ALF) paskelbtą konkursą "Viešoji Interneto skaitykla". ALF granto dėka buvo įrengta Interneto skaitykla, sukurtos kompiuterizuotos skaitytojų darbo vietos kai kuriuose LMB filialuose, įrengtas Internetinis ryšys.
Sunku pervertinti Atviros Lietuvos fondo vaidmenį šalies bibliotekų plėtojime. Savo veiklą pradėjęs 1990 m., Fondas materialiai parėmė ne vieną ir mūsų bibliotekos projektą, jos darbuotojų dalyvavimą užsienyje vykusiose konferencijose bei seminaruose.
Dar 1991 m., kai Lietuva žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, gavome siūlymą bendradarbiauti ir integruotis į Europos šalių medicinos bibliotekų tinklą. Bibliotekos darbuotojai dalyvavo ir skaitė pranešimus Europos medicinos informacijos ir bibliotekų asociacijos (EAHIL) konferencijose bei seminaruose.
LMB kartu su septyniomis mokslinėmis bibliotekomis, 1993 metais pasirašė "Lietuvos mokslinių bibliotekų sutartį". Šios sutarties pagrindu buvo įkurtas Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimas, kurio tikslas - integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) plėtojimas. 1997 metais patvirtinus valstybinę LIBIS programą, pradėtas šalies mokslinių bibliotekų suvestinio katalogo bei atskirų bibliotekinių modulių kūrimas.
Lygiagrečiai šiems darbams buvo įgyvendinamas ir LMB automatizavimo projektas, kuriam didelės įtakos turėjo nuoseklus LIBIS programos plėtojimas.
Nuo 1999 metų bibliotekoje sukurti bibliografiniai įrašai, siunčiami į šalies mokslinių bibliotekų suvestinį katalogą. LMB pradėjo formuoti ir savo elektroninį katalogą. Informacijos elektroniniame kataloge paieškai pagal UAB "Sintagma" programinę įrangą plėtojamas LMB rubrikynas. Šį didžiulį darbą pradėjo ir tęsia Literatūros katalogavimo skyriaus darbuotojai, vadovaujami Danutės Kazlauskienės. Ilgainiui bibliotekoje buvo įdiegti katalogavimo, komplektavimo, skaitytojų aptarnavimo, tarpbibliotekinio abonemento (TBA) ir kt. programinės įrangos moduliai. 2003 metais LMB pasirašė sutartį su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka dėl dokumentų sudedamųjų dalių (analizinių įrašų) pateikimo į Nacionalinę bibliografinių duomenų bazę.
Bibliotekinių procesų automatizavimas - tai procesas, reikalaujantis ne tik didelių finansinių išteklių, bet ir žinių. Biblioteka vis labiau tampa integruota sritimi, kurioje šalia bibliotekininkų petys petin dirba programuotojai ir kompiuterių specialistai, vieni iš kitų perimdami specialias žinias. Bibliotekoje buvo organizuoti kompiuterio pradžiamokslio bei informacijos paieškos Internete kursai, kuriuose žinias gilino beveik visi bibliotekos darbuotojai. Kaip įsisavinti automatizuotas posistemes, apmokė Martyno Mažvydo bibliotekos LIBIS centras.
Spartus medicinos mokslo plėtra skatina ieškoti naujų operatyvių informacijos pateikimo vartotojams būdų. Vis didesnę bibliotekos teikiamų informacinių paslaugų dalį sudaro virtualios paslaugos: tiesioginio ryšio duomenų bazės, informacijos pateikimas elektroniniu būdu, bendravimas su vartotojais elektroniniu paštu ir kt. Virtualios paslaugos suteikia galimybę greičiau patenkinti informacijos vartotojų poreikius.
1998 metais buvo sukurta LMB Interneto svetainė: /. Be informacijos apie biblioteką ir jos teikiamas paslaugas bei informacinius išteklius, čia pateikiami medicinos informacijos šaltinių Internete adresai ir kita vartotojui svarbi informacija.
Svarbus yra LMB dalyvavimas Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) veikloje, kurios pagrindiniai tikslai: skatinti virtualių bibliotekų kūrimą, prenumeruoti elektronines duomenų bazes, skatinti bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą. LMBA įvertina bei testuoja užsienio informacijos tiekėjų siūlomas elektronines duomenų bazes, veda derybas dėl jų įsigijimo palankiausiomis sąlygomis. Šiandien informacijos vartotojui galime pasiūlyti efektyvius ir kokybiškus informacijos šaltinius: EBSCO Publishing, ProQuest, Springer ir kt.
LMB darbuotojų profesionalumo ir kompetencijos ugdymas visuomet buvo neatsiejamas nuo pagrindinių bibliotekos tikslų. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centro, Bibliotekininkų tęstinio mokymo centro, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto specialistų rengiamuose seminaruose bei kursuose nuolat dalyvauja ir mūsų bibliotekos darbuotojai.
Keliant darbuotojų profesinį lygį, neįkainojamos naudos davė stažuotės, seminarai ir konferencijos Vakarų Europos ir JAV medicinos bibliotekose, nuoširdi mūsų bibliotekos užsienio bičiulių pagalba. Stažuotasi JAV nacionalinėje medicinos bibliotekoje, Lundo (Švedija) universiteto, Islandijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Vengrijos medicinos informacijos centruose bei bibliotekose. Bendradarbiavimas su užsienio kolegomis tęsiasi ir šiandien. Medicinos bibliotekų darbuotojų profesiniam tobulėjimui itin svarbūs Norvegijos medicinos bibliotekų asociacijos keletą metų rengti tęstinio mokymo kursai (Continuing Education Courses), kurie vyko Kauno medicinos universitete bei Norvegijoje. Tai puiki proga susitikti su kitų Šiaurės Europos šalių kolegomis ir pasidalyti darbo patirtimi.
Medicina - tai greitai besiplėtojanti, dinamiška mokslo ir praktikos sritis, kurioje net per kelerius metus pakinta požiūris į konkrečios ligos kilmę, diagnostiką bei gydymą. Todėl medikams ypač svarbi naujausia, moksliniais įrodymais pagrįsta, informacija ir galimybė tarpusavyje keistis žiniomis.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama efektyvios informacijos pasiūlai ir paieškai, besiremiančiai Įrodymais pagrįstos medicinos (Evidence Based Medicine) metodologija. Tai kokybiškai naujas bibliotekos informacijos specialistų darbo baras. Nuo 2000 metų LMB dalyvauja Lietuvos sveikatos projekte, kurį finansuoja Pasaulio bankas. Šio projekto lėšomis bibliotekoje įkurtas Informacijos centras su kompiuterizuotomis darbo vietomis, atnaujintas bibliotekos lokalusis kompiuterių tinklas, prenumeruojamos medicinos informacijos duomenų bazės.
LR Vyriausybei patvirtinus "Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programą", į jos įgyvendinimą įsitraukė ir Sveikatos apsaugos ministerija, savo žinybos įstaigas skatindama dalyvauti projektų rengime. Dėl objektyvių priežasčių: kompiuterinės technikos, internetinio ryšio nebuvimo, informacinio darbo specialistų stokos, naujausią medicininę informaciją blogiausiai pasiekia medikai, dirbantys periferijoje. Pasaulyje kuriamos ir Internete pateikiamos bendrosios ir specializuotos medicinos duomenų bazės bei mokomosios programos, medicinos žurnalų elektroninės versijos. Deja, šalies sveikatos priežiūros įstaigoms, turinčioms didelį mokslinį ir klinikinį potencialą, stinga lėšų informacinei infrastruktūrai plėtoti, nuolatiniam internetiniam ryšiui palaikyti, duomenų bazių prenumeratai. Tai įvertinus ir buvo parengtas projektas, kurio tikslas - sukurti vieningą medicinos informacijos žinių sklaidos sveikatos priežiūros įstaigose sistemą. Buvo numatyta įdiegti informacines technologijas 15-oje perspektyviausių tinklo bibliotekų, rengti informacijos specialistų mokymus bei kursus medicinos darbuotojams. O svarbiausia - prenumeruoti medicinos informacijos šaltinius, suteikiant galimybę vartotojams iš periferijos atlikti paiešką. Neprarandame vilties rasti finansavimo šaltinį šio projekto įgyvendinimui.
Informacijos išteklių vartojimas reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių. Ilgalaikė praktika parodė, jog šioje srityje medikams trūksta elementarių kompiuterinio raštingumo, informacijos paieškos įgūdžių. Į studentų mokymo programas įtraukiamas tik kompiuterio pradžiamokslio kursas. Neatsižvelgiama ir į specialisto informacinio raštingumo lygį vertinant jo profesinę kvalifikaciją. Todėl 1999 m. pradėtas sistemingas darbas šioje srityje. Vykdant ALF programą "Internetas medikams", mūsų bibliotekoje buvo organizuoti kursai "Kompiuterio pradžiamokslis ir Internetas" bei "Medicinos informacijos paieška Internete". Pasibaigus programai, bibliotekos iniciatyva kursai tęsiami ir toliau. Šešių akademinių valandų teorinių ir praktinių užsiėmimų metu klausytojai supažindinami su pagrindiniais medicinos informacijos šaltiniais Internete, jų struktūra bei informacijos atrankos kriterijais.
Į biblioteką atkeliavusios naujos informacinės technologijos neužgožė mūsų skaitytojų domėjimosi tradiciniais informacijos šaltiniais: knygomis, periodine spauda. Deja, mūsų tikslui ir norui suformuoti bibliotekos dokumentų fondą, visapusiškai tenkinantį skaitytojų reikmes, trukdo nepakankamas biudžeto finansavimas. Bibliotekos finansinė būklė pradėjo blogėti 1999 metais, kai dėl bendro šalies ekonominio nuosmukio LR finansų ministerija 26 % sumažino asignavimus. Dėl to pasidarė neįmanomas planingas literatūros fondo formavimas. Pagrindiniu komplektavimo šaltiniu tapo labdara ir dovanos. Skiriami metiniai asignavimai neatitinka realaus, bibliotekos veiklą užtikrinančio lėšų poreikio. Tai, be abejonės, neigiamai veikia išsikeltų tikslų bei uždavinių vykdymą. Dėl to nukenčia literatūros fondo formavimas, bibliotekos materialinė ir techninė bazė, bibliotekos darbuotojų socialinė būklė. Be to, plėtojantis naujoms technologijoms ir intensyvėjant informacijos srautui, kartkartėmis būtina atnaujinti kompiuterinę bei programinę įrangą. LMB dalyvavimas įvairiuose projektuose duoda neabejotinos naudos, tačiau tam, kad valstybinės reikšmės biblioteka galėtų vykdyti jai priskirtus uždavinius, reikia nuolatinio valdžios dėmesio.
Lietuvos medicinos biblioteka - ne tik žinių Meka. Joje vyksta kultūros renginiai. Čia kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį susitinka Veiklios ilgaamžystės akademijos klausytojai, bibliotekos konferencijų salėje vyksta medikų, bibliotekininkų konferencijos. Pastarąjį dešimtmetį biblioteka tapo traukos centru ir meno gerbėjams. Bibliotekos mažojoje dailės galerijoje nuolat eksponuojami tapybos, grafikos, nuotraukų, tautodailės darbai. Tradicinėmis tapo kasmetinės "Klubo 13 ir K?" (vadovė gydytoja Danguolė Survilaitė) meno darbų parodos. LMB darbuotojos dailininkės Viktorijos Daniliauskaitės nepaliaujamų ieškojimų ir atradimų dėka vis daugiau profesionalių bei pradedančių menininkų reiškia norą surengti savo darbų parodas būtent mūsų bibliotekoje. Jos iniciatyva surinktas Vaizduojamos dailės kūrinių fondas (115 ekslibrių, 57 tapybos ir grafikos darbų). Vyksta susitikimai su dailininkais, rašytojais, poetais. Visuomenei pristatomos naujos Lietuvos medikų knygos, paminimi amžiaus jubiliejai, rengiamos literatūros parodos. Ne vienas bendras renginys organizuotas su Vinco Kudirkos medikų literatų draugija. Daugelis literatūrinių, jubiliejinių parodų iškeliauja ir už bibliotekos ribų. Jos eksponuojamos sveikatos priežiūros įstaigose bei Sveikatos apsaugos ministerijos stenduose. Prieš keletą metų literatūrinę ekspoziciją, skirtą prieškarinės Lietuvos Kauno medicinos universiteto profesoriui Emiliui Vinteleriui, išsiuntėme į Šveicarijos Glaruso kantono Molio miesto muziejų.
Bibliotekos Jubiliejaus proga norėčiau prisiminti ilgamečius skaitytojus, kurie bibliotekos duris pravėrė dar būdami studentai, vėliau pasiekė profesinės veiklos aukštumas, tačiau liko ištikimi Lietuvos medicinos bibliotekos bičiuliai. Tai - šviesios atminties bibliotekos pirmasis skaitytojas, prof. Tomas Kairiūkštis; prof. Marijonas Krikštopaitis, Veiklios ilgaamžystės akademijos pradininkas ir ilgametis pirmininkas; prof. Povilas Čibiras - daktaro Jono Basanavičiaus amžininkas; gydytojas Jokūbas Skliutauskas, tyrinėjęs ne vieno mediko literatūrinę kūrybą, paskelbęs straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Jie buvo dažni mūsų bibliotekos renginių dalyviai. Visada džiugu sutikti bibliotekos koridoriais beskubantį prof. Mečį Stukonį, prof. Kazimierą Ambrozaitį, dabartinį Veiklios ilgaamžystės akademijos pirmininką; ne vieną žurnalų komplektą bibliotekai padovanojusį prof. Petrą Kaltenį ir dar daug daug mokslininkų, gydytojų, studentų, kurie savo profesinio tobulėjimo neįsivaizduoja be bibliotekos.
Lietuvos medicinos bibliotekai - 60. Žmogaus gyvenime tai brandus amžius, bibliotekos - tik nedidelė kelio atkarpa. Mūsų biblioteką kūrė žmonės, kurie tarp knygų ir skaitytojų praleido daugybę valandų, mėnesių, metų. Prie bibliotekos vairo stovėjo direktoriai: prof. Stasys Čepulis, Grigorijus Gavronskis, Vytautas Gutauskas, Valentina Žilinskienė-Lukoševičienė, Sofija Liudkevičienė, direktorių pavaduotojos Nijolė Vėgėlytė, Gražina Miškinienė. Septyniolika metų bibliotekai atidavė direktorė Aldona Rėkuvienė. Nuoširdžią padėką norėčiau tarti ir dabartinei direktoriaus pavaduotojai Vidai Tamulienei. Kiekvieno darbo sėkmę lemia aukštos kvalifikacijos kūrybingi žmonės. Tokių savo kolegų ne vieną dešimtį suskaičiuosi. Jų dėka šešis dešimtmečius buvo kuriamas Lietuvos medicinos bibliotekos Rūmas.

Direktorė Salvinija Kocienė













































 
© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2013. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.