JAV žiniasklaida: kodėl nereikėtų praleisti antros COVID-19 vakcinos dozės

 

2021-05-19

Antroji vakcinos dozė suteikia didesnę apsaugą nei galite pagalvoti.
JAV mokslininkai ir sveikatos institucijos primena, kodėl gyventojai
turėtų pasiskiepyti, net jeigu taip padarys vėliau nei planuota.
Milijonai žmonių nepasiskiepijo antrąja COVID-19 vakcinos doze, bet
ar tai išties svarbu?
Taip. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, jeigu skiepijatės
dviejų dozių vakcina, didesnei apsaugai nuo COVID-19 gauti,
turėtumėte pasiskiepyti abiem dozėmis. Tai ypač svarbu, pasaulyje
atsirandant naujoms viruso atmainoms. Žvelgiant praktiškai,
nepasiskiepiję antrąja doze, susidursite su problemomis, darbdaviams,
aukštojo mokslo įstaigoms, oro linijoms ar pasienio tarnyboms
pareikalavus pateikti pilnos vakcinacijos įrodymą.
Tačiau daug žmonių nesupranta antrosios dozės svarbos.
Vadovaujantis naujausiais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų
duomenimis, daugiau nei penki milijonai arba beveik 8 procentai vieną
„BioNTech ir Pfizer“ arba „Modernos“ dozę gavusių asmenų
neatvyko skiepytis antrąja doze.
Žmonės nesiskiepija antrąja doze dėl skirtingų priežasčių: kai
kurie teigia besijaudinantys dėl šalutinio poveikio, kuris,
vadovaujantis plačiai skelbiamais duomenimis, daug stipresnis po
antrosios dozės, kiti teigia, kad buvo atšauktas antrajai dozei jiems
skirtas laikas, o jį pakeisti buvo sudėtinga. Vis dėlto, naujausi
tyrimai atskleidė, kad dauguma žmonių paprasčiausiai yra
susipainioję ir klaidingai mano, kad vienos dozės pakanka.
Kornelio universiteto ir Bostono vaikų ligoninės tyrėjai vasario
mėnesį ištyrė daugiau nei 1000 amerikiečių ir nustatė, kad
daugiau nei 20 procentų manė esantys gerai apsaugoti jau po vienos iš
dviejų reikalingų dozių vakcinos gavimo (dar 36 procentai
respondentų teigė nesantys tikri dėl savo apsaugos lygio). 15
procentų vieną vakcinos dozę gavusių respondentų teigė
nepamenantys, kad jiems būtų buvę pasakyta atvykti antrai vakcinos
dozei. Ataskaitos, paskelbtos „Naujosios Anglijos medicinos
žurnale“, duomenimis, maždaug pusė žmonių neatsiminė, kad jiems
kas būtų sakęs, kad apsauga yra stipriausia, gavus antrąją dozę.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad dar išlieka daug neaiškumų dėl
apsaugos, susijusios su skiepijimu, laiko,“ – sako epidemiologas,
Bostono vaikų ligoninės vyriausiasis inovacijų vadovas ir tyrimo
bendraautorius John Brownstein.
Dar didesnę painiavą kelia tai, kad kai kurios šalys nukėlė
antrosios dozės suleidimą, kad galėtų greičiau paskiepyti daugiau
žmonių arba todėl, kad turi ribotus vakcinos kiekius. Tiek
„BioNTech ir Pfizer“, tiek „Moderna“ vakcinos žinomos kaip mRNR
vakcinos, kurioms reikia dviejų dozių, idealiu atveju suleidžiamų
trijų-keturių savaičių intervalu, tačiau kai kuriose šalyse,
įskaitant Britaniją ir Kanadą, antroji vakcinos dozės buvo nukelta
trims-keturiems mėnesiams. Nors ši strategija suveikė šalyse,
susidūrusiose su paskirstymo ar vakcinų trūkumo problemomis, bet
Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų direktorius Dr. Anthony S.
Fauci pakartotinai atmeta pasiūlymus Jungtinėse Amerikos Valstijose
taikyti vienos dozės strategiją.
Ligų kontrolės ir prevencijos centras nesenai paskelbė, kad ištyrus
sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos srityje dirbančius asmenis,
kuriems egzistuoja didelė rizika užsikrėsti koronavirusu, nustatyta,
kad vienos COVID-19 „BioNTech ir Pfizer“ ir „Modernos“ dozės
veiksmingumas COVID-19 prevencijos atžvilgiu lygus 80 procentų, o
veiksmingumas po dviejų dozių buvo lygus maždaug 90 procentų.
Tačiau skiepų ekspertai teigia, kad šie duomenys gali suklaidinti
žmones, kad antrosios dozės nauda yra labai nedidelė ir neleisti
jiems suprasti, kokie svarbūs pokyčiai vyksta žmogaus kūne, gavus
abi vakcinos dozes.
„Antroji mRNR vakcinų dozė maždaug 10 karų daugiau padidina
virusą neutralizuojančių antikūnų skaičių,“ – sako
Pensilvanijos universiteto dėstytojas ir Maisto bei vaistų
administracijos konsultacinės ekspertų komisijos vakcinų klausimais
narys Dr. Paul Offit. „Be to, antroji dozė skatina ląstelinį
imunitetą, dėl ko apsauga veikia ne tik kad ilgiau, bet ir geriau
apsaugo nuo variantinių atmainų“.
Be to, Baltųjų rūmų spaudos konferencijos balandžio mėnesį metu
Dr. Fauci nurodė, kad neaišku, kiek laiko trunka pirmosios dozės
poveikis, nesustiprinus jo antrąja doze.
„Mes jaudinamės, kad vertinant apsaugą po pirmosios dozės, galima
sakyti, kad ji lygi 80 procentų, tačiau tie procentai silpnoki,“ –
sakė Dr. Fauci. Jo nuomone, pasaulyje plintant kitoms viruso atmainoms,
suleidus tik vieną vakcinos dozę, tos atmainos gali iš dalies apeiti
per vakciną patekusius antikūnus. Jis teigė: „Jūs būsite
neaiškioje zonoje, jeigu nepasirūpinsite pilnu dviejų dozių
poveikiu“.
Nors pasiskiepijus, infekcija retai prasiveržia, bet taip gali
atsitikti. Nesenai Izraelyje buvo ištirta 250 žmonių, kurie buvo
infekuoti, nors pasiskiepijo „BioNTech ir Pfizer“ jie neproporcingai
užsikrėtė B.1.1.7 (Britanijoje pirmą kartą pastebėta atmaina)
laikotarpiu, po pirmo skiepo praėjus dviem savaitėms ir savaitei po
antro.
To pačio tyrimo metu nustatyta, kad 149 žmonės buvo infekuoti po
antrosios vakcinos dozės: aštuoni infekcijos B.1.351 (Pietų Afrikoje
pirmą kartą pastebėta atmaina) atmaina atvejai, pasireiškę tarp
septintos ir tryliktos dienos po antrosios dozės suleidimo. Nors tyrimo
imtis nedidelė, bet rezultatai leidžia teigti, kad pilna vakcinacija
suteikia didesnę apsaugą nuo įvairių atmainų. Tai yra Tel Avivo
universiteto Shmunis biomedicinos ir vėžio tyrimų mokyklos dėstytojo
bei vyresniojo tyrimų autoriaus Adi Stern nuomonė.
Kito tyrimo metu buvo nagrinėjama pilnos vakcinacijos nauda 91134
pacientų grupei, kurie lankėsi pas Hiustono metodistų ligoninės
gydytojus ir buvo stebimi nuo gruodžio iki balandžio mėnesio. Dauguma
jų buvo neskiepyti, 4,5 procentai iš dalies imunizuoti, o 25,4
procentai pilnai imunizuoti. Grupėje nuo COVID-19 mirė 225 žmonės,
iš kurių 219 (97 procentai) buvo nepaskiepyti. Penki mirusieji (2.2
procentų) buvo iš dalies paskiepyti. Pilnai imunizuotoje grupėje
mirė tik vienas asmuo (0,004 procento). Šio tyrimo metu nustatyta, kad
pilna vakcinacija 96 procentais apsaugojo nuo hospitalizavimo, o 98,7
procentais atvejų nuo mirties dėl COVID-19. Iš dalies paskieptoje
grupėje, tik 77 procentai buvo apsaugoti nuo hospitalizavimo ir 64
procentai – nuo mirties dėl COVID-19.
Vyresnysis tyrimo autorius ir Jeilio Pasaulinės sveikatos instituto
direktorius Saad B. Omer teigė, kad pradėdamas tyrimą, jis turėjo
„neutralų“ požiūrį į dviejų dozių naudą, lyginant su viena
doze, tačiau dabar jis yra tikras dėl antrosios dozės naudingumo.
„Atsižvelgiant į mūsų tyrimo duomenis ir kitus įrodymus,
žmonėms nereiktų praleisti antrosios dozės,“ – sakė Dr. Omer.
„Kalbant apie mirties prevenciją vakcinų pagalba, stiklinė laikoma
64 procentais pilna, tačiau ar Jūs tikrai norėtumėte, kad ji taptų
100 procentų pilna tokio drastiško ir nepakeičiamo rezultato kaip
mirtis atžvilgiu?“
Be akivaizdaus sveikatai keliamo pavojaus, negavus antrosios dozės,
gyvenimas komplikuojasi, jeigu Jums reikia keliauti arba lankytis
vietose, kurios reikalauja pilnos vakcinacijos įrodymo. „Jūs
nebūsite laikomi pilnai pasiskiepijusiais,“ – sakė Dr. Brownstein.
„Tai gali padėti grįžti prie normalaus gyvenimo. Jeigu Jūsų
skiepų pase arba kortelėje nerodoma pilna vakcinacija, Jums gali būti
neleista užsiimti atitinkama veikla. Jums gali būt neleista įsėsti
į lėktuvą.“

Parengta pagal  „The New York Times“ informaciją

SAM Spaudos tarnyba

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS