Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos jubiliejinius metus minint

 

2021-01-15

Algirdo Boso paminklas Jurgiui A. Pabrėžai: J. Pabrėža gydo žmones.

Dar pernai metais Lietuvos Respublikos Seimas, sudarinėdamas 2021-aisiais minėtinų Lietuvai svarbių įvykių ir iškilių asmenybių jubiliejinių sukakčių sąrašą, į jį įtraukė ir Jurgį Ambraziejų Pabrėžą (1771–1849). Sausio 15 d. sukanka 250 metų, kai Večiuose, Skuodo rajone, gimė būsimas kunigas, pranciškonas, botanikas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų. Žemaitijoje jis iki šiol prisimenamas kaip gydytojas. Vilniaus universitete gavęs teorinius pagrindus, bet studijų nebaigęs, J. Pabrėža sugrįžęs į Žemaitiją savarankiškai studijavo mediciną ir gamtos mokslus. Turėjo susikonspektavęs 9 tomų  ,,Bendrąjį medicininį chirurginį žodyną“ ir iš jo susidaręs savo praktikai reikalingą rankraštinį vadovą. Iš viso yra išlikę 17 Pabrėžos rankraščių medicininiais klausimais, kuriuose aprašomos dažniau pasitaikančios ligos, jų simptomai, gydymas. Žmonės nuolat kreipėsi į jį patarimų ir pagalbos. „Tapęs pasauliniu kunigu ir eidamas savo luomo pareigas, dažnai turėdavau lankyti įvairius ligonius, neturinčius jokios medicininės pagalbos, o jų kančios labai mane jaudindavo, tad norėjau nors šiek tiek padėti jiems gydytis. Tačiau, kadangi neturėjau jokio šios specialybės vadovo, kuris man būtų atskyręs vaistinius augalus nuo nevaistinių, buvau priverstas iš eilės rinkti ir determinuoti visus augalus, kuriuos tik pastebėjau pievoje, ir tai vis tik tam, kad pažinčiau ir atrinkčiau vaistinguosius. Teisybė, kai kurių augalų savybės mane dargi nudžiugino, bet kiek tai iš manęs pareikalavo triūso, gal tik tas supras, kas pats šioje srityje plūkėsi be jokio vadovo,“– rašė laiške profesoriui Volfangui.

J. Pabrėža – pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas. Jis parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį ,,Taislius auguminis”, kuriame apibūdino 643 augalus. Pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau leidinys buvo publikuotas tik 1900 metais Amerikoje. Surinko apie 800 augalų herbariumą. Jis pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Sudarė lotynų-lietuvių kalbų botanikos žodyną.

Vienuolyno kiemelyje Pabrėža buvo įsirengęs įvairių gėlių ir naudingų augalų sodelį. Sėklų gaudavo iš Vilniaus universiteto botanikos sodo. Pabrėžos sodelį broliai pranciškonai išsaugojo net iki 1963 metų. Pasak Juozo Tumo-Vaižganto, nors Pabrėža turėjo gerą spintą vaistų, tačiau gydydavo kone vienomis žolėmis. Už gydymą niekada neėmė jokio atlyginimo, nesiūlė brangių, neprieinamų vaistų, rekomendavo tai, ką galima rasti pievoje, darže ar miške. Savo raštus jis paskyrė tiems, kurie ,,arti neturi vaistinės bei galimybių pasitarti su gydytojais, ir kurie ne tik gyvendami skursti, bet ir per anksti mirti turi”.

Parengė Janina Valančiūtė


© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS