Lapkričio 8-oji – rentgeno spindulių išradimo diena

 

2020-11-08

Plaketė: Vilhelmas Konradas Rentgenas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Lapkritis – radiologijos istorijoje itin svarbus mėnuo ir puiki proga prisiminti įžymųjį vokiečių fiziką, išradėją Vilhelmą Konradą Rentgeną (Wilhelm Conrad Röntgen, 1845–1923). Mokslininkas labiausiai išgarsėjo 1895 m. lapkričio 8 d. rentgeno spindulių išradimu, už kurį jam 1901 m. suteikta Nobelio fizikos premija. Iki vėlumos savo laboratorijoje atlikdamas bandymus su šviesa, jis tą dieną tamsoje netikėtai pastebėjo sklindantį šviesos šaltinį. Tai ir buvo jo atrasti spinduliai, kuriuos tuo metu tegalėjo apibūdino kaip bekvapius, bespalvius, bet labai skvarbius. Nežinodamas jų visų savybių, išradėjas juos pavadino X spinduliais (ang. X-ray). Vėliau jie pavadinti rentgeno vardu.

Pirmoji viešai išplatinta rentgeno fotografija, 1895 m., Science Museum, London

Kantriai dirbdamas, eksperimentų metu Rentgenas pastebėjo, kad pasitelkus atrastus spindulius, galima perteikti itin tikslų materialaus objekto vaizdinį fotografijos plokštelėje. Viena pirmųjų tai galėjo išbandyti mokslininko žmona Ana Berta Liudvika (Anna Bertha Ludwig). Jos kairiosios plaštakos momentinė nuotrauka, kurioje matyti rankos kaulai ir vestuvinis žiedas, tapo istorine, pirmąja viešai išplatinta rentgeno fotografija. Paslaptingi spinduliai sukėlė didelį atgarsį ir visuomenės susidomėjimą – juk jie leido pamatyti tai, kas iki tol žmogaus akiai buvo nematoma: nuo širdies ir kaulų ar net, kaip manyta, minčių ir sielos. Išradimo aprašymus, rentgeno fotografijas imta vieną po kitos publikuoti ne tik mokslo ir medicinos žurnaluose, bet ir renginių skelbimuose, aktualijų skiltyse, net komiksuose. Žmonės ne iš karto suprato X-spinduliuotės žalą, jie buvo plačiai naudojami paslaugų ir pramogų sferose. Rentgeno aparatus kaip fotokabinas naudodavo cirkuose ir karnavaluose. Juos galėjai rasti net batų parduotuvėse. Tik po kurio laiko, atlikus išsamesnius tyrimus ir pastebėjus neigiamą šių spindulių poveikį, šią technologiją nustota taip plačiai naudoti. Nepaisant to, ne visiems gydytojams, taikiusiems rentgeno spindulių metodą savo praktikoje, pavyko apsisaugoti nuo jų kenksmingo poveikio, dalis jų tapo profesinės radiacijos aukomis. Manoma, kad jie galėjo prisidėti ir prie paties išradėjo mirties nuo vėžio.

Marija Teresė Rožanskaitė, Rentgeno kabinetas, 1983, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Žinia apie rentgeno spindulių atradimą netrukus pasiekė ir Lietuvą. Rentgeno aparatas ir juo darytos nuotraukos, vos joms pasirodžius, pristatytos Vilniuje. Tuo metu Vilnius buvo vienas pažangiausių medicinos centrų Rytų Europoje, jame aktyviai veikė Medicinos draugija. 1896 m. gydytojas Tadas Dembovskis dabartinėje Sapiegos ligoninėje atidarė pirmąjį rentgeno kabinetą. Po ketverių metų Vilniuje ėmė veikti dar du kabinetai, o 1903-iaisiais – ketvirtasis. Kaune pirmąjį rentgeno diagnostikos kabinetą 1900 m. įkūrė gydytojas Abelis Lapinas. Vėliau jie atsirado ir mažesniuose miestuose: 1922 m. Tauragėje, 1923 m. Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, 1924 m. Klaipėdoje. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikė daugiau nei 40 rentgeno kabinetų.

Šiaulių miesto ligoninės rentgeno kabinetas, 1924

Medicinos seserys rentgeno kabinete, Kaunas, XX a. 4 deš.

Rentgeno spindulių ir radiologijos istorijos pradžią mena ir vienas įspūdingas Lietuvos medicinos bibliotekoje saugomas eksponatas. Tvarkant senųjų leidinių fondą aptiktas išskirtinio formato, kietais odiniais viršeliais, keturiasdešimties puslapių lenkų gydytojo rentgenologo Cz. Barszczewski (1866–1919) darytų rentgeno nuotraukų albumas Zdjęcia rentgenograficzne wykonane przez Dr. Cƶesława Barsƶcƶewskiego w Warszawie. Albumas datuojamas 1900 metais, vadinasi, išleistas netrukus po rentgeno spindulių atradimo. Nors jam daugiau nei 120 metų, nuotraukos gana gerai išsilaikusios, iš jų vis dar galima nustatyti juose užfiksuotų pacientų organų problemas. Šio leidinio atsiradimo istorija Lietuvos medicinos bibliotekoje – iki šiol iki galo neatskleista paslaptis. Iš jame esančio St. Batoro universiteto bibliotekos anstpaudo galima spėti, kad leidinys pas mus atkeliavo iš Vilniaus universiteto ar klinikos. Manoma, kad gydytojas Barszczewski palaikė ryšius su Vilniaus kolegomis, universiteto bibliotekoje saugomos kelios jo knygos. Tačiau visa albumo istorija ir kelias iki mūsų bibliotekos nėra žinoma. Taip pat neaišku, kur yra jo pirmoji dalis, kadangi LMB saugoma tik antroji. Šio leidinio nepavyko rasti nei kitų Lietuvos ar Lenkijos bibliotekų elektroniniuose kataloguose, nei internetiniuose šaltiniuose. Jis neminimas ir lenkiškuose autoriaus veiklų aprašymuose.  Gali būti, kad tai išskirtinė, proginė lenkų gydytojo ar jo atstovų dovana Vilniaus medicinos draugijos nariams ar gydytojams, taikiusiems rentgeno metodą savo praktikoje.

Cz. Barszczewski rentgeno nuotraukų albumas, fot. Beata Žukienė

Rentgeno spindulių atradimas gamtos ir fizikos moksluose tapo tikru perversmu, o radiologija šiandien yra nepakeičiama medicinos sritis, padedanti medikams gelbėti gyvybes. Šie spinduliai pasitelkiami ir kitose srityse, pvz., tapyboje, archeologijoje, restauracijos darbuose. Jie sėkmingai taikomi net kosmoso tyrinėjimuose, taip pat naudojami oro uostų saugumo, pasienio postuose. Fotografijoje rentgeno spindulių metodas tampa ir menine technika ar originalia kūrybinės raiškos forma. Pavyzdžiui, britų fotografo Nicko Veasey darbai leidžia kiek ironišku žvilgsniu pažvelgti į mus supančią kasdieninę aplinką, žmonių ir daiktų vidų: kiaurai pamatyti  autobusą su jame važiuojančiais žmonėmis, moterišką rankinę ar kalėdinę eglutę su dovanomis ir kitas mūsų gyvenimo detales.

Rentgeno spindulių menas. Nicko Veasey fotografijos.

Parengė Viktorija Jonkutė.

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS