Susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviu, gydytoju Mantu Jodinsku

 

1989 m. rugpjūčio 23-ąją įvyko unikali, simbolinė protesto akcija „Baltijos kelias“, kurioje, protestuodami prieš Molotovo–Ribentropo paktą, viena grandine rankomis susikibo daugiau nei 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių. Šiemet švenčiame šios Baltijos tautų vienybės, laisvės ir atminties šventės 30 metų sukaktį. Kviečiame ją paminėti 21 d. 15 val. kartu su mumis ir „Misija Sibiras 2019“ dalyviu, gydytoju rezidentu  Mantu Jodinsku. „Man tai nuo mokyklos laikų kirbėjusios svajonės išsipildymas. Kadaise išplėstom akimis stebėdavau šios ekspedicijos dalyvių pristatymus ir slapčia galvojau, kad vieną dieną ir pats būtinai dalyvausiu. Didelė atsakomybė nuvykti ten, iš kur tūkstančiai mūsų tautiečių nebesugrįžo“ – sako jis apie vykusią ekspediciją. Susitikimo metu Mantas pasidalins įspūdžiais ir įsimintinomis jos akimirkomis. Visi kartu, žiūrėdami 1990 m. sukurtą dokumentinį filmą „Baltijos kelias“ (rež. A. Stonys, A. Matelis, 10 min), prisiminsime šį istorinį Baltijos tautų įvykį.

Liepos 3 d.  16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaroma Zentos Sakalauskienės paroda „Tapybinės dėlionės“. Paroda veiks iki rugpjūčio 30 dienos. 

Zenta Sakalauskienė gimė ir augo lygumų krašte, Joniškio rajone. Studijavo tiksliuosius mokslus. 1976 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą. 1983 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Vaikystėje nuolat piešusi prie savo pomėgio grįžo tik prieš dešimtmetį. Pradėjo lankyti tapybos kursus Vaikų ir jaunimo dailės mokykloje (vadovė Jūratė Stauskaitė) Vilniaus mokytojų namuose. Mokėsi pas dailininkę Aistę Kirvelytę. Dalyvavo kasmet organizuojamose dailės mokyklos mokinių parodose. Nuo 2011 m. lanko dailininkių Agnės Juškaitės ir Vaidos Andrašiūnaitės tapybos kursus Senamiesčio menininkų galerijoje. Savo darbus eksponuoja kasmetinėse galerijos menininkų parodose.

Pirmąją personalinę parodą surengė 2014 m. Lietuvos medicinos bibliotekoje.

„Kūryba pakeitė mano gyvenimą, mano pomėgius. Tikiuosi, kad tas jausmas manęs dar ilgai neapleis“, – sako autorė.

Z. Sakalauskienės kūryba tinklaraštyje http://klagisgallery.blogspot.com/

 

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo gražią iniciatyvą – projektą „Joga netradicinėse erdvėse“. Jo metu visi norintys vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami lankyti nemokamus jogos užsiėmimus. Į juos gali ateiti visi: ir jau praktikuojantys jogą, ir niekada jos nebandžiusieji. Jogos mokymai vyksta kiekvieną trečiadienį 19 val. vis kitoje neįprastoje miesto erdvėje. Juos veda jogos trenerė Milana Jašinskytė. „Joga ir aš šypsomės visiems, nes abi žinome, kokią naudą ir kokybę kiekvienam mūsų JOGA gali suteikti. Žinoma, jei tik ją praktikuosime. Šiame projekte viskas suorganizuota tik Jums, tiksliau – kiekvienam Jūsų, tad Jums tereikia atvykti bei atsinešti savo šypsenas ir smalsumą“, – teigia ji. Rugpjūčio 7-ąją 19 val.  užsiėmimas vyko ir mūsų bibliotekos konferencijų salėje.  „Baltas dažnis“ sukurtos vaizdo ir šviesų projekcijos sukūrė ypatingą atmosferą ir padėjo patekti į dar neatrastą intuicijos , judesio ir meditacijos pasaulį. 

 

 

Birželio 26-ąją 16 val. bibliotekos kiemelyje vyko medikų muzikinės ir literatūrinės kūrybos popietė. Joje gitara grojo, savo kūrybos dainas atliko muzikiniame pasaulyje jau atpažįstamas, ne vieną albumą išleidęs, ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, ispanų kalbomis dainuojantis Vygantas Kazlauskas. Haiku žanrą pristatė Andrius Luneckas, pernai metais išleidęs savo kūrybos rinktinę „Vasarnaktis“. Savo poeziją skaitė „Poezijos pavasario“ dalyvis, kelių konkursų laureatas Laurynas Rimševičius, taip pat neseniai Aloyzo Petriko literatūrine premija apdovanotas knygų vaikams autorius Marius Marcinkevičius, JAV gyvenanti, Lietuvoje viešinti poetė Sandra Avižienytė.

Vyganto Kazlausko atliekamų dainų galite paklausyti youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=U-svbJizJko  

Su Andriaus Lunecko kūryba galite susipažinti: http://literaturairmenas.lt/poezija/andrius-luneckas

Apie Lauryną Rimševičių galite paskaityti: http://www.tekstai.lt/tekstai/327-rimseviius-laurynas

Interviu su  Mariumi Marcinkevičiumi: https://www.ziniuradijas.lt

Sandros Avižienytės internetinė svetainė: https://avizienyte.com/poezija

Renginio akimirkos:

Lietuvos medicinos biblioteka, spalį minėsianti 75-erių metų jubiliejų, kviečia moksleivius į nemokamas ekskursijas  „Lietuvos medicinos bibliotekai – 75-eri“.  Ekskursijos metu susipažinsite su istoriniu bibliotekos pastatu – įdomiomis, paslaptingomis, praeitą šimtmetį menančiomis erdvėmis. Svečiams gidas pristatys ekspoziciją „Informacinių technologijų raida Lietuvos medicinos bibliotekoje“, pademonstruos įdomiausius senųjų knygų egzempliorius bei Jus dominančią archyvinę medicininės tematikos medžiagą. Vyresnių klasių moksleivius supažindinsime su sveikatos raštingumo sąvoka, šiuolaikiniais informacijos šaltiniais bei jų įvertinimo kriterijais. 

Po ekskursijos visiems pageidaujantiems bus suteikiama galimybė tapti bibliotekos skaitytojais ir naudotis teikiamomis paslaugomis.

Ekskursijos trukmė apie valandą. Dalyvių skaičius grupėje – nuo 5 iki 35. Ekskursijos vedamos tiek iš pavienių asmenų sudarytoms, tiek organizuotoms grupėms. Jeigu norėtumėte dalyvauti arba turite klausimų, maloniai prašome kreiptis el. paštu beata.zukiene@lmb.lt   arba tel.   (8 5) 262 6692. Laukiame Jūsų.

2019 m. liepos 2 d., antradienį, 15 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaroma tautodailininkių V. Babičienės, E. Glinskienės, Z. Jablonskienės, M. T. Jucienės, N. Pivorienės, Z. Valiukevičienės darbų paroda „Juostų pynė“. Paroda veiks iki rugpjūčio 23 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti.

 Informacija apie autores: 

Vida Babičienė         

Rinktinių juostų audimu susidomėjo 1989 metais. Audžia senoviniu būdu, nesinaudodama patobulintomis pusiau automatinėmis staklėmis.

Nuo 1990 metų dalyvauja parodose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (Vokietijoje, Islandijoje, JAV ir kt.). Yra pelniusi įvairių apdovanojimų. 2010 m. tarptautinėje parodoje „Agrobalt“ apdovanota aukso medaliu už rinktines juostas.

Keletą autorės juostų yra įsigijęs Tarptautinis liaudies meno muziejus/ Museum of International Folk Art JAV, Santa Fe mieste, o didžiausią rinktinių juostų kolekciją (apie 50 juostų) – Lietuvos liaudies kultūros centras. Babičienė kviečiama į tekstilės seminarus ir kursus, praktinių audimo darbų vadovė.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, turinti meno kūrėjo statusą bei tradicinių amatų meistro sertifikatą (A kategorija).

≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈

Eleonora Glinskienė

Glinskienės senelė ir mama buvo audėjos. Senelė audė lovatieses, o mamai labai patiko austi sijonus. Pasak autorės, ji turėjusi didelį malonumą palaikyti balaną, nes tuo metu nebuvo nei žvakių , nei žibalo lempoms šviesti. Jai liko tik žavėtis spalvingais audinių raštais.  Tremties metais šeimai teko slapstytis. Po kelerių metų, aprimus aplinkai, šeima apsigyveno Vilniuje. Čia ji lankėsi parodose, kurios paskatino pabandyti ką nors sukurti pačiai.

1995 metais pradėjo lankyti Profsąjungų rūmuose įkurtą Moterų klubą, mezgė, siuvinėjo, rišo pynikus ( makrame). 1980 metais, paskatinta dailininkės Michalinos Šaknienės, įstojo į Lietuvos liaudies meno draugiją (dabar LTS Vilniaus bendrija).

Seminaruose išmoko vyti juostas ir veja iki šiol. Surengė tris personalines parodas. Dalyvauja regioninėse, respublikinėse ir  parodose užsienyje. Už kūrybinę veiklą apdovanota įvairių institucijų garbės ir padėkos raštais, LR Kultūros ministro įsakymu jai suteiktas meno kūrėjo statusas.

≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈

Zofija  Jablonskienė

Vaikystėje matė kaip lovatieses audžia mama. Mokykloje lankė juostų audimo būrelį ir audė tautines juosteles prie mokyklinės uniformos.

Šiaulių pedagoginiame institute įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Dirbo Zarasų, Širvintų mokyklose ir nuolat turėjo juostų audimo būrelį, mokė vaikus austi. Išėjusi į pensiją, savanoriauja Širvintų vaikų dienos centre.

Nuo 2007 m. kasmet dalyvauja liaudies meno ,,Aukso vainikas” parodose.

Už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą apdovanota prizais ir padėkomis. Igno Šeiniaus premijos laureatė (2010 m.).

Lietuvos Tautodailininkų sąjungos narė.

Pasak autorės, daug  juostų, juostelių per gyvenimą yra išaudusi, jaučianti malonumą audžiant, dovanojant savo išaustas juostas įvairiomis progomis.

≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈

Matilda Teresė Jucienė                                            

Tautodailininkė, aukštaitiškų pintų juostų audėja, Tautodailininkų sąjungos narė nuo 1996 m. Dalyvauja Vilniaus krašto, respublikinėse, konkursinėse parodose „Aukso vanikas“ (2012 m. paskirta trečia vieta, 2014 m. – antra vieta, 2018 m. – trečia vieta). 2010 m. atstovavo Lietuvą pasaulinėje parodoje „Expo 2010 m.“ Kinijoje, kur paruošė parodėlę ir demonstravo juostų pynimą. Juostos buvo demonstruojamos  Sank Peterburge, Nyderlanduose, Izraelyje ir autorinėje parodoje Japonijoje. Jai suteiktas meno kūrėjo statusas, tautinio paveldo produkto sertifikatas ir tradicinių amatų meistro pažymėjimas.

Tautodailininkė perteikia savo žinias: veda edukacinius užsiėmimus, sukauptą patirtį sudėjo į metodinę knygą „pintinės juostos“ (2010 m.).

≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈

Nijolė Pivorienė

Statybos inžinierė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė nuo 2011 m. Pina tautines pintines juostas, riša šiaudų sodus, neria kilpinėlių nėrinius, mezga riešines, lieja akvareles ir tapo.

Dalyvauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro liaudies meno parodose, Vilniaus regiono konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“, tarptautinėse liaudies meno parodose.

≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈≈

Zofija Valiukevičienė

Baigė medicinos mokyklą, kur įgijo medicinos sesers specialybę. Megzti, nerti , siuvinėti mėgo nuo vaikystės. Mezgė rūbus, kilimus, lovos užtiesalus, siuvinėjo staltieses ir bažnytinius siuvinius, iš lino ir medvilnės nėrė staltiesėles. Vėliau susižavėjo juostų pynimu ir vijimu. 1979 metais, kartu su vyru, medžio drožėju Vitaliju Valiukevičiumi įstojo  į Liaudies meno draugiją. Abu kartu yra surengę dešimtis personalinių parodų. Jos darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus ir kt.

Valiukevičienė – aktyvi respublikinių, regioninių – konkursinių parodų dalyvė, pelniusi ,,Geriausio liaudies meistro“ Vilniaus regione nominaciją. Kultūros ministro įsakymu jai suteiktas meno kūrėjo statusas, apdovanota daugelio institucijų  padėkos ir garbės raštais. 

Informaciją parengė  Janina Valančiūtė.

 

Gegužės mėnesį mūsų bibliotekoje eksponuota šeimos gydytojos Emilijos Petrauskienės senųjų fotografijų paroda „Sidabrinis sodas“ (Silver Herbarium). Labai džiaugiamės šia paroda ir jos autore. Dalijamės keliais pokalbio su ja fragmentais. „Studijuojant mediciną, susiformavo gal kiek kitoks požiūris į meną, vaizdinis matymas. Tapo gal kiek labiau anatomiškas. Norisi pažiūrėti giliau, arčiau, smulkiau, ištyrinėjant detales, kartais galbūt net pernelyg akademiškai. Taip pat norisi švaros kompozicijoje ir grožio, estetikos. Tai tarsi atsvara ligai, liūdesiui, skausmui, patologijai, su kuriais kasdieną susiduriu savo darbe“. Visą interviu galite perskaityti „Bernardinų“ portale: https://bit.ly/2JREHQy

Šių metų liepos mėn. 8–11 dienomis Vilniaus universitete įvyko tarptautinės neuromokslų istorijos draugijos (International Society for the History of the Neurosciences, ISHN) 24-oji konferencija.

Tarptautinė neuromokslų istorijos draugija – pasaulinio lygio organizacija, vienijanti mokslo istorikus, neurologus, psichologus, psichiatrus, farmacininkus, neurochirurgus, neuromokslininkus ir kitų specialybių profesionalus. Draugijos kasmetinės konferencijos vyksta kartą per metus, kaskart vis kituose pasaulio miestuose. ISHN tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių mokslininkų, besidominčių neuromokslų istorija, skatinti tyrimus neuromokslų istorijos srityje, švietimą ir susidomėjimą neuromokslų istorija. Šių metų konferencija įvyko Vilniuje, minint Vilniaus universiteto (VU) 440 metų įkūrimo jubiliejų. Iki šiol, mūsų žiniomis, tokio pobūdžio konferencijų Lietuvoje nėra buvę.

Vienas konferencijos organizatorių prof. Algirdas Utkus yra Vilniaus medicinos draugijos, įkurtos Jozefo Franko 1805 m., aktyviai skatinančios ir remiančios medicinos istorijos tyrinėjimus, pirmininkas. Konferencijos organizatorius dr. Ramūnas Kondratas, VU muziejaus direktorius, dar 1977 m. Harvardo universitete yra parengęs ir apsigynęs disertaciją „Joseph Frank (1771 – 1842) and the developement of clinical medicine“ bei padėjęs pagrindus tolesniems medicinos istorijos tyrimams Lietuvoje. Organizatorės prof. Rūta Mameniškienė ir doc. Rasa Kizlaitienė yra recenzuojamo žurnalo „Neurologijos seminarai“ publikacijų epilepsijos ir išsėtinės sklerozės istorinių bruožų tema autorės. Prof. Dalius Jatužis ir dokt. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė yra parengę ir pristatę 2016 m. ir 2017 m. ISHN konferencijose, vykusiose Mastrichte (Olandija) ir Bezansone (Prancūzija) pranešimus Lietuvos neuromokslų istorijos tematika. ISHN draugija, vadovaujama draugijos prezidento neuropsichologo J. Wayne Lazar (Niujorkas, JAV) taip pat aktyviai prisidėjo prie renginio Vilniuje organizavimo.

Keturių dienų trukmės tarptautinė mokslinė konferencija vyko anglų kalba. Konferenciją atidarė VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus istoriniu pranešimu apie Vilniaus universiteto įkūrimą ir vystymąsi. Tą pačią dieną vykusiame simpoziume „Lietuvos neuromokslų istorija“ prof. Dalius Jatužis pristatė pranešimą apie prof. Valmanto Budrio (1958 – 2015) palikimą Lietuvos neurologijos istorijos bei neurologijos mokslo bei meno srityse. Prof. Rūta Mameniškienė perskaitė pranešimą apie traukulių diagnostiką ir gydymą XIX a. pradžios Vilniaus klinikose, doc. Rasa Kizlaitienė – apie išsėtinės sklerozės apraiškas XVII – XIX a. Lietuvoje. Doc. Vilma Gudienė papasakojo apie imperatorienės Marijos Feodorovnos (1759 – 1828) nervų ligas ir jų gydymą 1807 – 1811 metais carinėje Rusijoje, dr. Ramūnas Kondratas – apie nervų sistemos fiziologijos aiškinimą Andriejaus Sniadeckio (1768 – 1838) „Organinių būtybių teorijoje“. Gydytoja Tatjana Liakina lygino galvos skausmų klasifikaciją, pateiktą Marcelijaus Oktavijaus Malevičiaus disertacijoje, apgintoje 1829 m. imperatoriškajame VU, su tarptautine galvos skausmų klasifikacija, paskelbta 2018 m. Dr. Aistis Žalnora palygino eugenikos idėjas Vilniuje ir Kaune 1919 – 1939 m.

Kitomis konferencijos dienomis įvyko simpoziumai, skirti galvos smegenų lokalizacijos teorijos pradininko Franco Jozefo Galo (1758 – 1828) palikimui nagrinėti (pranešimus skaitė doc. Paul Eling (Olandija), prof. Stanley Finger (JAV), doc. Catherine Storey (Australija), dokt. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė); centrinės nervų sistemos grafinių vaizdų evoliucijai nuo Viduramžių iki XIX a. pab. nagrinėti (pranešimus skaitė prof. Douglas J. Lanska (JAV), dr. Peter J. Koehler (Olandija), J. Wayne Lazar (JAV), Boleslav Lichterman (Rusija) ir kiti).

Išskirtiniai, didelio susidomėjimo susilaukę konferencijoje skaityti pranešimai – tai prof. Moshe Feinsod (Izraelis) skaityta paskaita apie Josiah Stickney Lombard (1842 – 1904) vykdytą neinvazinę galvos smegenų termometriją, dr. Manon Auffret (Prancūzija) istorinė apomorfino apžvalga, prof. Axel Karenberg (Vokietija) pranešimas apie dviejų nacistinės Vokietijos neurologų Max Nonne ir Otfrid Foerster veiklą, Nicoletta Caputi (Italija) skaitytas pranešimas apie neurologinių ligų (insulto, Parkinsono ligos, neurosifilio, migrenos, demencijų) sąsajas su meninių gabumų užgimimu, Uwe J. Neubauer (Vokietija) paskaita apie ekstradurinių hematomų chirurginį gydymą XVIII a. pradžioje, prof. Nicholas J. Wade (Didžioji Britanija) pranešimas apie istorines stereoskopijos, binokulinio matymo teorijos ištakas su praktinėmis demonstracijomis, Andrew J. Waclawik (JAV) paskaita apie galvos smegenų transiliuminacijos („Chun Gun“) metodą, taikytą prieš sukuriant kompiuterinės tomografijos (KT) aparatą, Bart Lutters (Olandija) pranešimas apie istorinius spina bifida chirurginius gydymo metodus bei jų evoliuciją, prof. Gül A. RusselL (JAV) pranešimas apie camera obscura ir Viduramžių arabų mokslininkų laimėjimus optikos srityje, bei daugelis kitų.

Konferenciją iš dalies rėmė Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.

Konferencijos programą bei pranešimų santaukų knygą galima rasti ISHN svetainėje, adresu: www.ishn.org

Parengė dokt. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė

Konferencijos akimirkos:

 Dr. Ramūnas Kondratas su ISHN prezidentu J. Wayne Lazar Vilniaus universiteto Aula parva.

Doc. Paul Eling skaito pranešimą Vilniaus universiteto Senato salėje.

 ISHN 24-osios konferencijos dalyviai ekskursijoje po Vilniaus universiteto kiemelius. 

Prof. Dalius Jatužis skaito pranešimą Vilniaus universiteto Aula parva.

 Prof. Nicholas J. Wade skaito pranešimą Vilniaus universiteto Senato salėje.

 

Skubiosios medicinos pagalbos dienos proga dalinamės pokalbio su gydytoju Andriumi Černausku fragmentais: „Rašymas ir geros informacijos skleidimas į visuomenę veikia. Kuo daugiau paskleidi, tuo daugiau atsiranda grįžtamojo ryšio. Žinoma, keisti visuomenę – Sizifo darbas, bet tai daryti reikia. Žiniasklaida kartais linkusi atskirti pacientus nuo gydytojų, supriešinti, tad dažnai gyvename tokiame medikų bendruomenės burbule, o labai norėtųsi, kad tai pasiektų daugiau žmonių, prasidėtų atviras bendravimas“. Visą pokalbį galite rasti „Bernardinuose“: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-05-27

Lietuvos medicinos biblioteka atlieka vartotojų tyrimą. Jo tikslas – ištirti bibliotekos teikiamų paslaugų efektyvumą bei vartotojų poreikius. Anketa yra anoniminė. Jos rezultatai nebus publikuojami. Gautus duomenis panaudosime vartotojų aptarnavimo kokybei nustatyti bei patobulinti paslaugas, laikantis konfidencialumo principų. Maloniai prašome pažymėti tinkamus ar įrašyti savo atsakymus. Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą ir pagalbą, tobulinant bibliotekos darbą. 

Apklausą rasite paspaudę šią nuorodą: https://apklausa.lt/f/naudojimosi-lietuvos-medicinos-bibliotekos-paslaugomis-tyrimas

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS