Supratimo apie antibiotikus diena ir Antimikrobinio atsparumo savaitė

 

2020-11-17

Lapkričio 18 d.  Europoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, o pasaulyje šią dieną prasideda Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. Šiais metais jos pagrindinė tema – „Susivieniję išsaugoti antimikrobinius vaistus“. Atsparumo antibiotikams stabdymas – vienas iš Pasaulinės sveikatos organizacijos prioritetų. Kasmet organizuojamų minėjimo iniciatyvų tikslas – plėsti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą ir, taikant gerosios praktikos metodus bei vykdant edukacines veiklas, skatinti visuomenę, sveikatos priežiūros specialistus ir politikos formuotojus išvengti tolesnio antimikrobinio atsparumo atsiradimo ir plitimo.

Antimikrobinių vaistų atsiradimas buvo vienas ryškiausių pasiekimų medicinoje, kurio dėka sumažėjo sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų. Lietuva jau daug metų pirmauja tarp Europos šalių pagal šių vaistų vartojimą ligoninėse. Tai vaistai, kurie naikina gyvus mikroorganizmus ar stabdo jų augimą, pavyzdžiui:

  • antibakteriniai vaistai (dažnai vadinami antibiotikais, jie kovoja su bakterijų sukeltomis infekcijomis),
  • antimikobakteriniai vaistai (antibakteriniai vaistai, skirti specialiai tuberkuliozei ir kitoms mikobakterinėms infekcijoms gydyti),
  • priešvirusiniai vaistai (skirti kovoti su virusinėmis infekcijomis, pvz., gripu, ŽIV, pūsleline infekcija),
  • priešgrybeliniai vaistai (skirti grybelinėms infekcijoms gydyti),
  • antiparazitiniai vaistai (skirti maliarijai ir kitoms parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti).

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmo (t. y. bakterijos, viruso ar parazito) gebėjimas atsispirti antimikrobinio preparato poveikiui. Su šia problema susiduria dauguma sveikatos sektoriaus atstovų, taikantys gydymą antimikrobiniais vaistais. Nors besivystančiose šalyse žmonės vis dar miršta dėl to, kad jiems neskiriamas teisingas gydymas šiais vaistais arba infekcijos yra atsparios tokiems preparatams, netinkamas antibiotikų vartojimas taip pat gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Antimikrobinį atsparumą didina daugybė veiksnių, kaip kad pernelyg didelis vaistų vartojimas, netinkamas jų taikymas gydant gyvulius ir žemės ūkyje, taip pat švaraus vandens, sanitarijos ir higienos trūkumas. Antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Jos daro įtaką didesniam sergamumui ir mirtingumui bei nulemia ilgesnę hospitalizavimo trukmę. Bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto tuomet, kai konkretūs antibiotikai nebeatlieka savo funkcijos – t. y. nenaikina bakterijų bei nebestabdo jų augimo. Taigi, būtina diegti atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo technologijas ir skatinti racionalų antibiotikų vartojimą.

Parengta pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją.

Naudingos nuorodos:

Higienos instituto informacija
Pasaulio sveikatos organizacijos informacija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro informacija
JAV Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centro informacija

 

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS