Sveikatos apsaugos ministro Vytauto Antano Kleizos dešimtųjų mirties metinių paminėjimas

 

Vytautas Antanas Kleiza – Sveikatos apsaugos ministras, dvidešimt metų vadovavęs sveikatos apsaugai,  pradėjęs ligoninių statybas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose bei ambulatorijas kaimuose; siekęs, kad medicinos pagalba visiems gyventojams būtų prieinama bet kuriuo paros metu;  eidamas vadovaujančias pareigas ir toliau dirbęs chirurgu.

Vytautas Antanas Kleiza gimė 1919 m. Prienų raj., Pakuonio kaime.

1944 m. baigęs medicinos studijas Vytauto Didžiojo universitete,  iki 1950 m. jame dėstė.

Chirurgu dirbo nuo 1943 m. Pirmiausia – Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, o karui pasibaigus – Kauno klinikose (iki 1950 m. ).

Chirurgijos meno išmoko iš daktaro A.Stropaus.

1950 m. su žmona medike išvyko į Šiaulius.

1950 – 1953 m. dirbo Šiaulių srities vyriausiuoju chirurgu. 1953 – 1956 m. – Šiaulių miesto vyriausiuoju chirurgu.

1956 m. paskirtas  Vilniaus respublikinės  ligoninės vyriausiuoju gydytoju ( iki 1960 m.).

1960 – 1980 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, vadovavo šalies medicinai.

Būdamas ministru daugiausia dėmesio skyrė karo nuniokotai sveikatos priežiūros sistemai atkurti, sveikatos priežiūros įstaigų atstatymui.

 Jo vadovavimo metu prasidėjo Santariškių klinikų statybos, pradėtas kurti ambulatorijų tinklas kaimuose ir mažesniuose miesteliuose.

Ministras siekė, kad medicinos pagalba visiems gyventojams būtų prieinama bet kuriuo paros metu.

Eidamas vadovaujančias pareigas  niekada nebuvo metęs chirurgo darbo.

Po dienos darbų ministerijoje naktimis budėdavo tuometinėje 1 – ojoje tarybinėje ligoninėje, o vėliau – Vilniaus miesto klinikinėje Antakalnio ligoninėje.

1965 m. V.Kleizai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas.

1966 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato disertaciją „Skydliaukės funkcinės būklės tyrimas žymėtu J 131 tiroksinu ir žymėtu J 131 trijodo tironinu‘‘. 

1966 – 1972 m. dėstė Vilniaus universitete.

1969 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas.

Su prof. Baliu Dainiu Vilniaus miesto klinikinėje Antakalnio ligoninėje pradėjo transplantuoti inkstus.

1974 m. pirmasis Lietuvoje atliko sėkmingą inksto persodinimą žmogui.

1975 – 1980 m. vadovavo Inkstų transplantacijos ir hemodializės centrui.

Norėdamas daugiau laiko skirti chirurgijai pasiprašė atleidžiamas iš ministro pareigų.

1980 m. pradėjo dirbti Onkologijos instituto Urologijos skyriuje. 1990 – 1992 m. – Chirurgijos klinikos vadovas. 1992 – 1994 m.  – mokslinis konsultantas.

1999 m. – VU Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėjas.

Parašė knygas „Sveikatos apsauga Lietuvoje (1917 – 1967)“ (1968), ‚Organų persodinimas“  (su Baliu Dainiu, 1978), „ Apie organų persodinimą“ (su Baliu Dainiu, 1980), „Inkstų vėžys“ ( 1998 ) ir kt., apie 200 mokslo straipsnių, pateikė 36 racionalizacinius pasiūlymus.

2004 m. jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas bei suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.

Vytautas Antanas Kleiza mirė 2007 m. gruodžio 26 d.

Informaciją parengė  Janina Valančiūtė

 

Dvi neprailgstančios valandos iš Lietuvos medicinos istorijos šimtmečio https://www.youtube.com/watch?v=VxppXrvF1b4

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS