Gydytojos doc. dr. Zofijos Stukonienės prisiminimų knygos „ŽMOGUS ŽMOGUI, ARBA C‘EST LA VIE“ pristatymas

 

Maloniai kviečiame į 
gydytojos onkologės, citopatologės, doc. dr. Zofijos Onos Mickytės – Stukonienės 
prisiminimų knygos „ŽMOGUS ŽMOGUI, ARBA C‘EST LA VIE“ pristatymą.

2017 m. gruodžio 12 d. 16 val.
Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius)

Knygą  pristatys  sveikatos žurnalistė Ilona Petrovė

Prisiminimais dalinsis  pirmoji doc. dr. Z. Stukonienės rezidentė, gydytoja onkologė, chemoterapeutė Irena Povilonienė, med. m. dr. Jolita Rimienė

Ištraukas iš knygos skaitys  „Sveikatos radijo“ programų vadovė, diktorė Angelė Kiliuvienė

Renginį ves  LMB Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė

Koncertuos  Kristupas Kačionas (obojus), Kamilija Teklė Čižaitė (fleita), Eglė Rudokaitė (pianinas), Jūratė Kuodytė (pianinas)

 

Zofija Ona Mickytė – Stukonienė

Gimė 1927 m. vasario 25 d. Rokiškyje.

Baigusi J. Tumo-Vaižganto mergaičių gimnaziją aukso medaliu, pasirinko studijas Kauno medicinos institute. Dar besimokydama pradėjo dirbti Patologinės anatomijos katedroje, kurioje prof. J. Ir V. Lašai sudomino patologine anatomija ir onkologija.

Po studijų gavo paskyrimą į Biržus dirbti teismo medicinos eksperte, tačiau pavyko likti Kaune ir įsidarbinti „neprestižinėje“ ligoninėje – Onkologijos dispanseryje.

Dar studijų metais susipažino su Mečislovu Stukoniu, kuris taip pat buvo susidomėjęs onkologija. 1953 m. Kaune abu susituokė. Netrukus jį, kariuomenės gydytoją, išsiuntė į Ostrovą. Kartu išvyko ir Zofija, kuri dirbo vietos ligoninėje ir poliklinikoje.

1957 m. M. Stukonį demobilizavo, abu grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais pradėtas kurti Lietuvos onkologijos institutas Vilniuje. Stukoniai tapo vieni iš pirmųjų jo darbuotojų ir kūrėjų. Zofijai teko organizuoti naują kryptį Lietuvoje – piktybinių navikų citodiagnostiką. Ji išvyko mokytis į Charkovo onkologijos institutą.

Pirmasis Z. Stukonienės tyrinėjimų objektas buvo natyviniai skreplių preparatai, kurio tikslas – plaučių navikų ir diferencinė diagnostika. 1967 m. spalio 30 d. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute apgynė Lietuvos Respublikos medicinos mokslų daktaro disertaciją „Skreplių mikroskopinis tyrimas, nustatant ir gydant plaučių vėžį“.

1967–1968 m. jos vyras stažavosi Londone, Medicinos tyrimų tarybos Statistikos tyrimų institute bei Universiteto Higienos ir tropinės medicinos fakultete. Kuriam laikui į Jungtinę Karalystę buvo išvykusi ir Z. Stukonienė.

1977 m. M. Stukonis išvyko dirbti į Tarptautinį vėžio tyrinėjimo centrą Lione (Prancūzija). Z. Stukonienė išvažiavo kartu. Čia mokėsi prancūzų kalbos ir trejus metus dirbo Leono Beraro onkologijos centro citologinėje laboratorijoje Lione. 

Grįžusi į Lietuvą Z. Stukonienė tęsė pradėtus darbus, suorganizavo kompetentingą Onkologijos centro citodiagnostikų grupę, vadovavo apylinkių terapeutų kursams, dėjo onkologinės profilaktikos ir prevencijos pagrindus, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė mokslinius straipsnius, skaitė pranešimus medikų konferencijose. Išėjusi užtarnauto poilsio dar dešimtmetį dirbo neatlygintinai, konsultavo pacientus ir studentus.

2004 m. kartu su kitais bendraautoriais gavo valstybinę premiją už „Patologinės anatomijos“ vadovėlį.

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS