Pagalbinė pagrįstos medicinos (ĮPM) informacija

 

1-ivadas-page-001

Šis pažangus procesas įvairiais aspektais yra apibrėžtas žymių šios srities ekspertų:

Įrodymais pagrįsta medicina:

„Tai yra sąžiningas, tikslus ir protingas turimų patikimiausių duomenų naudojimas, priimant sprendimus dėl individualių pacientų sveikatos priežiūros.“

Įrodymais pagrįsta visuomenės sveikata:

„Tai yra sisteminis šiuolaikinių klinikinių bei visuomenės mokslinių pasiekimų suradimas, įvertinimas bei, kaip pagrindas, panaudojimas priimant sprendimus visuomenės sveikatos srityje…”

Įrodymais pagrįsta slauga:

 „Tai yra slaugos praktika, kai slaugytojai priima klinikinius sprendimus remiantis geriausiais prieinamais dabartiniais mokslinių tyrimų įrodymais, slaugytojų klinikine patirtimi bei atsižvelgiama į paciento pageidavimus ir poreikius.“

„Įrodymais pagrįsta praktika“(ĮPP)– (labiau išplėsta, holistinė) sąvoka:

(ĮPP) reikalauja, kad sprendimai dėl sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos būtų grindžiami geriausiais turimais veiksmingais, tinkamiausiais įrodymais. Šie sprendimai turėtų būti priimami kartu su pacientais, kurie yra tinkamai informuoti specialistų (remiantis geriausiais prieinamais šaltiniais), todėl jų sprendimai yra pagrįsti žinojimu.

2moksliniu-tyrimu-dizainai-page-001

Sisteminė apžvalga (Systematic review): t.y. apžvalga, kurioje sistemiškai apibrėžiami ir naudojami tinkami metodai, surasti, įvertinti ir apibendrinti studijas, skirtas specialiam klausimui atsakyti. (Gali būti, bet neprivalomas meta-analizės įtraukimas.)

Klinikinis atsitiktinės imties kontroliuojamas tyrimas (KAIT) (Randomised controlled trial): t.y. tyrimas, kuriame dalyviai (tam tikrus kriterijus atitinkantys), taikant „atsitiktinės imties“ metodą, suskirstomi į dvi ar daugiau grupių. Bent viena (eksperimentinė) grupė gauna tiriamąją intervenciją, kita (palyginimo arba kontrolinė) grupė gauna alternatyvią intervenciją arba placebo. Šio tyrimo dizainas leidžia įvertinti santykinį intervencijų poveikio efektyvumą.

  • Įvertina tiriamos intervencijos efektyvumo lygį;
  • Palygina skirtingų intervencijų, skirtų tai pačiai ligai gydyti, efektyvumą.

Kontroliuojamas klinikinis tyrimas (KKT) (Controlled Clinical Tria)l: t.y. tyrimas, kuriame dalyviai (tam tikrus kriterijus atitinkantys), naudojant įvairius atrankos metodus (išskyrus „atsitiktinio imties“) yra suskirstomi į dvi ar daugiau, skirtingas intervencijas gaunančių grupių. „Ne-atsitiktinės imties“ kontroliuojamų tyrimų (non-RCT) rezultatai yra mažiau patikimi nei „atsitiktinės imties tyrimų“. Jų patikimumą mažina galima paklaida, kuri gali atsirasti esant šališkumui.

Kohortos studijos (Cohort study): t.y. epidemiologiniai, stebėjimo tyrimas, kurio metu identifikuojama dvi ar daugiau populiacijos grupių. Šios grupės gali (arba ne) būti veikiamos spėjamų, rizikos sveikatai veiksnių, kurie galimai įtakoja ligos/sveikatos sutrikimo atsiradimą. Stebėjimas trunka ilgą laiką.

  • Kohortos tyrimai siekia nustatyti, ar galimas rizikos sveikatai veiksnys yra tikroji ligos ar kito sveikatos sutrikimo priežastis?
  • Kuris žalingas faktorius sukelia ligą?
  • Koks yra ligos poveikis bėgant laikui?
  • Kas atsitiks pacientui, jeigu jo diagnostikos testas buvo pozityvus?

Atvejis-kontrolė tyrimas (Case-Control study): t.y. toks tyrimo dizainas, kai analizuojami duomenys grupės pacientų, kuriems ligą sukėlė galimas rizikos sveikatai veiksnys ir grupės žmonių, kurie nepatyrė tokių neigiamų sveikatai pasekmių. Analizuojama, kiek kiekvieną grupių veikė galimas rizikos sveikatai veiksnys. Šis studijos dizainas yra labiausiai naudingas ypač retoms ligoms tirti.

  • Kokie žalingi veiksniai įtakojo ligos atsiradimą?
  • Koks yra ligos poveikis bėgant laikui?
  • Ar šis naujas diagnostinis testas yra toks pat geras, kaip ir „auksinis standartas“.

Individualių atvejų serija (Case Series): analizė individualių atvejų, kurie buvo panašūs.

Momentinis, skerspjūvio tyrimas (Cross-sectional study): Šis stebėjimo (t.y. ne eksperimentinis) tyrimas vertina sveikatos sutrikimo pasekmių/ligų ir jas lemiančių veiksnių paplitimą gyventojų tarpe (apibrėžtoje populiacijoje) tam tikru vienu laiko momentu.

  • Kaip paplitusi liga, arba rizikos sveikatai veiksnys, apibrėžtoje populiacijoje?
  • Kurie rizikos veiksniai yra susiję su šiomis sveikatos sutrikimų pasekmėmis?
  • Ar šis naujas diagnostinis testas yra toks pat naudingas, kaip ir „auksinis standartas“?
© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2017. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS