2022-01-13
Vilnius, prie televizijos bokšto1991m., sausis.Švysčioja už posūkio mirtis,tylos palaima šitokia trumpa –mintis nespėjo į eilėraštį pareit,dar tik įsiliepsnojo žvakė.Į akis jau šliaužia juoduma,dunksi ratai, dunksi į žemę,griausmo atatranka širdį užgniaužia,o aš kaip niekad noriu gyventi!Dar pereiti pušyno žaliuoju taku,Dar Baltijos jūroje gėlą skandinti,giedriu, krištoliniu balsu nuo saulės kristi,užlieti motinos namus.Tanko vamzdis į krūtinę,o aš taip labai gyvenimą myliu!Akimirka pakibo erdvėje,nejaugi kris kaip lašas?Už mūsų – laisvė, amžina poezijos versmė,tokia lemtis – pridengt ją savo kūnu,stingsta pirštai Viktorijos ženkle,ir sprūsta iš mirties tikėjimas:Lie-tu-va!Lie-tu-va!Lie-tu-va!
dr. Jūratė Sučylaitė
Šiandien minime Laisvės gynėjų dieną. Nuo tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių praėjo 31 metai, tačiau žiūrint archyvinę medžiagą, klausantis liudijimų, atrodo, lyg tai būtų nutikę vakar. Ypač ryškiai ją atsimena žuvusiųjų, sužeistųjų artimieji ir gydytojai. Pastarieji, palikę savo šeimas, nemiegoję, skubėjo į ligonines ar prie įvykio vietų. Raudonasis kryžius buvo tapęs karo lauko ligonine. M. Mažvydo bibliotekoje įkurta laikinoji ligoninė, kurioje budėjo medikų komandos. Į priėmimo skyrius plūdo sužeistieji, vienas po kito važiavo greitosios pagalbos automobiliai. Daugiau apie tai skaitykite LRT.lt portale: https://bit.ly/381KScKTaip pat kviečiame pažiūrėti laidą „Sausio 13-osios įvykiai medikų ir asmens sargybinių akimis“.
