Aloyzo Stasiulevičiaus paroda „Ars et sanitas“ Lietuvos medicinos bibliotekoje

 

Gydytojų S. Mičelytės ir L. Šveistytės kolekcijų pradžios susijusios su tapytoju Aloyzu Stasiulevičiumi.  Tapytojas A.  Stasiulevičius bene pusę amžiaus bendravo, draugavo  su gydytojomis, buvo pirmasis jų patarėjas, renkantis meno kūrinius. Jis mokė medikes “matyti” dailės kūrinius, skatino lankytis parodose, rinkti meną. Gydytojoms menas tapo  svarbiu dvasiniu poreikiu,  kolekcijos atspindi jų estetines preferencijas ir yra vertingos Lietuvos meno istorijos pažinimui.
Šioje Aloyzo Stasiulevičiaus parodoje eksponuojami trys tapybos darbai iš skirtingų laikotarpių ir senojo Vilniaus architektūrinių ansamblių, kiemų, sienų bei panoramų piešiniai.  Piešiniai sukurti 1960-2000 m. ir dalis jų primena  jau dingusį Vilnių.
Vienas iš paveikslų, eksponuojamų parodoje – „Lozoriau, kelkis!“- vaizduoja Naujojo Testamento įvykį, aprašytą Evangelijos pagal Joną 11 skyriuje, kai  Kristus padaro stebuklą – prikelia mirusį Lozorių. Šis siužetas įprasmina ligonių ir medikų pastangas neprarasti vilties išgyti nes sunkiausiomis akimirkomis. Neatsitiktinai  Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų prieigose tą siužetą matome S. Kuzmos skulptūrinėje kompozicijoje. A. Stasiulevičius, interpretuodamas šį biblijinį įvykį,  jį sudabartina,  Kristų vaizduoja Vilniaus bažnyčių fone. Dailininkas mąsto ir apie dvasinę tautos sveikatą, kviečia atgimimui. Paveikslas turi antrą pavadinimą – „Lietuva, kelkis!“. 
Dailininkas ne tik rengia parodas, rašo straipsnius, kasdien tapo,  jis yra  ir visuomeniškas  dabarties žmogus. Aloyzą Stasiulevičių stipriai sujaudino pasiaukojantis medikų darbas, ištikus pandemijai. Jam gimė mintis pakviesti dailininkus padėkoti medikams. Į kvietimą atsiliepė 31 dailininkas: Valentinas Ajauskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Viktoras Binkis, Ana Marija Blaziene, Jonas Daniliauskas, Juozapas Antanas Gelguda, Simonas Gelminauskas, Pranas Gudaitis, Daliute Ivanauskaite, Arvydas Kašauskas, Algimantas Stanislovas Kliauga, Saulius Kruopis, Ieva Liaugaudaitė, Liudvikas Pocius, Česlovas Polonskis, Vytautas Poška, Juozas Pranckevičius, Gediminas Pranckūnas, Romualdas Radzevičius, Kęstutis Ramonas, Aloyzas Stasiulevičius, Alvydas Stauskas, Marius Strolia, Jolanta Šalkauskaitė, Valerija Vija Tarabildienė, Solomonas Teitelbaumas, Vilma Vasiliauskaitė, Gražina Janina Vitartaitė, Vytautas Žirgulis. Šie dailininkai padovanojo savo sukurtus meno kūrinius  medikams ir  2020 m. liepos 10 d., remiantis SAM  ministro rekomendacijomis, jie buvo įteikti gydytojams, slaugytojoms, dirbantiems sunkiausią darbą, gydant covid-19 paliestus pacientus.
—   
Gydytoja dr. Stasė Mičelytė (1925-2011) – urologijos legenda Lietuvoje, vertinama dėl jos nuopelnų kuriant pirmą Lietuvoje dirbtinio inksto laboratoriją, diegiant modernią inkstų akmenligės gydymo sistemą, dėl sėkmingų jos ir mokinių inkstų operacijų, transplantacijų. 1959–1967 m. dirbo Vilniaus I-ojoje tarybinėje klinikinėje ligoninėje, 1967–2007 m. – Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, kur keturis dešimtmečius vadovavo Urologijos skyriui. Savo dailės kūrinių kolekciją formavo apie 60 metų, joje sukaupė 89-ties menininkų 211 dailės kūrinius.
Laima Šveistytė (1926-2019), gydytoja ginekologė, visą profesinį gyvenimą (1950–2000) dirbo vienoje darbovietėje – Vilniaus klinikinėje ligoninėje „Raudonasis kryžius“, iš jų – 30 metų vyr. gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams. L. Šveistytės kolekcijoje – 84 tapybos darbai, apie 2/3 dovanoti, bet jeigu gydytoja pirko, tai pirko brangiai ir nesiderėdama. Jos rinkinyje rasime tik 31 autorių, ji nerinko tų, kurie, kad ir madingi, bet jai nepatikdavo, sakydavo, kad „deformuotų kūnų ir lavonų prisižiūriu ligoninėje“.

Parengė Aušra Stasiulevičienė

Apie parodą rašo „Gydytojų žinios“ žr. 6 psl.

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2022. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS