Nacionalinis kultūros forumas „Kultūra ekstremalių pokyčių akivaizdoje“

 

2022-12-01

Lapkričio 25 d. teko dalyvauti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame kasmetiniame, jau septintajame, nacionaliniame kultūros forume „Kultūra ekstremalių pokyčių akivaizdoje“.

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) dialogui apie kultūrai kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus pakvietė kultūros atstovus ir politikos formuotojus. Lietuvos ir kitų šalių pranešėjai palietė įvairias temas, akcentavo kultūros ir sveikatos sąveiką. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas vylėsi, kad šis renginys paskatins ieškoti praktinių sprendimų, kaip turimus pajėgumus panaudoti svarbiems ir neatidėliotiniems kultūros ekosistemos pokyčiams. NKIKIA vadovė Edita Sabalionytė prisiminė, kad šiandienos forumo tema gimė daugiau kaip prieš metus. Pasak jos, ekstremalūs pokyčiai mus lydi kiekvieną dieną ir turime išmokti kultūros išteklius panaudoti ekstremaliems pokyčiams.

Lietuvos IT vadovų asociacijos vadovė dr. E. Radvilė supažindino su projektu ,,Emocinė trauka“, kuris buvo pristatytas Londono dizaino savaitėje. Chieti ir Pescaros universiteto profesorius, Europos inovacijų ir technologijų instituto Kultūros ir kūrybingumo projekto direktorius, Pier Luigi Sacco atkreipė dėmesį į kultūros svarbą iššūkių bei karo akivaizdoje ir teigė, kad kultūra vis dažniau įgyja lyderės vaidmenį geopolitiniuose klausimuose. Klausėmės pranešėjos iš Latvijos  NDPC vadovės D. Raselės pranešimo apie projekto ,,Kultūra sveikatai“ įgyvendinimą. Pranešėja akcentavo, kad norint katalizuoti strateginius pokyčius šioje srityje, būtina užtikrinti tikslinę finansinę ir strateginę politinio lygmens paramą, didinti visuomenės informuotumą, organizuoti jungtinius sveikatos, socialinio ir kultūros sektorių specialistų mokymus. „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro | mokyklos direktorius L. Žakevičius analizavo kaip menas ir kultūra veikia žmogaus sveikatą, pabrėžė teigiamą jų poveikį ir akcentavo aktualų klausimą: kultūra sveikatai – tai asmeninė iniciatyva ar Lietuvos politikos prioritetas. Pastebėjo, kad tai kas dabar vyksta yra dažniausiai asmeninės menininkų iniciatyvos, nėra bendros strategijos.

Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė M. Laužikaitė ir KTU dr. A. Grišinas kalbėjo apie kultūros svarbą, kad kultūra – tai būdas matyti pasaulį, per kultūrą galima spręsti svarbius klausimus. CRITICAL+Xwhy agentūros partneris D. Karpovič  teigė, kad sprendžiant valstybės ir verslo sektorių išgyvenamą identitetų krizę itin svarbi rolė tektų ir KKI sektoriui bei nevyriausybinėms organizacijoms. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų politikos formavimo ekspertė dr. E. Godlevska apžvelgė Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos ateities scenarijus. Pirmasis iš jų „Puikus naujas pasaulis“ apie tai, kaip Lietuvos kultūra taptų kontroliuojama valstybės, jei į šalį ateitų karas. Antrasis scenarijus „Amžinasis įšalas“ – kas nutiktų, jei pasaulyje sustiprėtų Kinijos įtaka. Šioje situacijoje kultūra taip pat būtų suvaržyta. Trečiasis scenarijus „Kapanojimasis“ – numato nuolatinę deficito padėtį, minimalias investicijas į kultūrą, jei karas užsitęstų. Vienintelis pozityvus scenarijus yra ketvirtasis „Šiaurinė žvaigždė“ –  karo pabaigos ir KKI sektoriaus klestėjimo. Pranešėja pabrėžė kultūros edukacijų svarbą.

Antrojoje forumo dalyje vyko diskusija tarp Seimo kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko M. Majausko, Kultūros ministro S. Kairio ir kūrybinio sektoriaus atstovų NKIKIA valdybos nario, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininko A. Oranto ir Baltic Film & Creative Tech klasterio valdybos narės, VšĮ „Įkvėpimai“ įkūrėjos A. Filatovės. S. Kairys atkreipė dėmesį  į kultūros bei Lietuvos vaidmenį karo Ukrainoje kontekste. Pripažino, kad nepaisant karo kultūros sklaida vyksta, jos pozicija auga. V. Juozapaitis pastebėjo, kad dažnai kultūrą suprantame kaip laisvalaikio praleidimo formą, tačiau ji yra ir nacionaliniam saugumui įtaką darantis klausimas, visuomenės informavimo priemonė. Tai privalo suvokti ir visos ministerijos. Seimo narys išskyrė poreikį tarpinstituciniam bendradarbiavimui. M. Majauskas atkreipė dėmesį į kino industriją, kur pelno mokesčio lengvata atvėrė duris dideliam proveržiui ir sakė, kad tokią pačią taktiką galėtume taikyti ir apimdami daugiau kultūros sektoriaus. A. Orantas ir A. Filatovė, kalbėdami apie šalies kultūros ateitį ir viziją, akcentavo dialogo ir sinergijos tarp viešojo ir privataus sektorių svarbą.

Janina Valančiūtė

Pranešėjas L. Žakevičius.
Nuotr. J. Valančiūtės

D. Raselės (Latvija) virtualus pranešimas. Nuotr. J. Valančiūtės

 
 
© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2022. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS