Aktuali informacija

 
Raginame gyventojus kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose ir kibernetinėje erdvėje. Prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos fiksuoja išaugusį skaičių pranešimų apie sukčių veiklą socialiniuose tinkluose.
Nusikaltėliai, prisidengę fiktyviais paramos fondais, stengiasi išnaudoti pilietiškai nusiteikusių asmenų norą padėti Ukrainai ir naudodami tikrų ir patikimų paramos fondų pavadinimus ar simboliką prašo aukoti nurodydami netikrą gavėjo pavadinimą ir sąskaitos numerį.
Šiame puslapyje rasite aktualią informaciją apie pagalbą ukrainiečiams bei galimybes prisidėti prie pagalbos.  

Padėti į Lietuvą atvykstantiems Ukrainos karo pabėgeliams galite savanoriaudami, remdami finansiškai ar apgyvendinant

Prie šių organizacijų veiklos galite prisidėti tiek savanoriaujant, tiek paremiant finansiškai: 

Lėšos humanitarinei pagalbai nuo karo Ukrainoje besitraukiantiems ukrainiečiams renkamos numeriu 1485 arba puslapyje www.aukok.lt.

Stiprūs kartu renka lėšas ukraniečių apgyvendinimui Lietuvoje organizuoti.

  • Įmonės kodas: 305674792
  • Gavėjas: VšĮ „Stiprūs kartu“
  • Adresas: P. Vileišio g. 18A, Vilnius
  • Banko sąskaita: LT387044090101401806
  • Bankas: AB SEB bankas

UKRAINOS NACIONALINIS BANKAS

Banko sąskaita: UA843000010000000047330992708
Gavėjas: National Bank of Ukraine
Gavėjo BIC: NBUAUAUX
IBAN kodas: DE05504000005040040066
Mokėjimo paskirtis: for crediting account 47330992708
Daugiau informacijos: www.bank.gov.ua

 Blue / Yellow renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir nuo karo nukentėjusiems civiliams.

  • Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869
  • Bankas: Swedbank
  • Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona
  • Mokėjimo paskirtis: PARAMA

LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga renka paramą Ukrainos karių šeimoms.

  • Paremti galite skambindami arba siųsdami žinutę  numeriu 1484 (auka – 2 Eur) arba lėšų pervedimu:
  • Gavėjas: Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga
  • Banko sąskaita: Nr. LT367300010002469222
  • Paramos paskirtis: „Parama Ukrainos karių šeimoms“
  • PayPal.me/Birutietes (parama@birutietes.lt)
  • Kontaktinė informacija: parama@birutietes.lt, mob. tel. nr. +370 630 21434

Kita svarbi informacija

Tinklapyje  www.logistikaua.lt gyventojai gali paskelbti apie humanitarinės pagalbos vežimui siūlomas transporto priemones. Turinčius klausimų kviečiame rašyti logistikaua@sumin.lt.

Pagalbą taip pat priima Vilniaus miesto savivaldybė

Apie kraujo poreikį Ukrainai skelbiama puslapyje www.kraujodonoryste.lt  

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad gyventojai neturėtų savo iniciatyva stengtis įsigyti vaistų ir juos bandyti siųsti į Ukrainą, nes tokios siuntos neatitinka vaistų pervežimui taikomų itin griežtų reikalavimų ir gali būti konfiskuotos. Tačiau paremti Ukrainą vaistais gali ir didmeninio platinimo licencijos neturintys juridiniai asmenys, sudarydami trišales sutartis su platintojais ir Ukrainos gydymo įstaigomis. Daugiau informacijos: https://bit.ly/36jGwCi.

Ar galiu savarankiškai nupirkti ginklų ir nuvežti juos į Ukrainą?

Krašto apsaugos ministerija gali tarpininkauti dėl didelio kiekio paramos ginkluote būtinų formalumų sutvarkymo ir transportavimo.

Dėl mažesnės apimties paramos ginkluote maloniai prašytume kreiptis į „Blue/Yellow“ paramos Ukrainai organizaciją, kuri taip pat turi reikiamos patirties remiant Ukrainą. 

Dėl būtinų eksporto licencijų išvežti paramą (tai liečia tik dvejopos (civilinės ir karinės) paskirties ir strateginės paskirties prekes, tokias kaip šarvinės liemenės, šalmai ir kt.) prašome kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją:

Aušra Šablinskienė 

Tel. 8 659 15 769 

El. p. Ausra.Sablinskiene@eimin.lt

Ar galiu vykti į Ukrainą padėti gynyboje?

Krašto apsaugos ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje –  rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais. 

Užsienio reikalų ministerija negali piliečiams drausti prisidėti prie Ukrainos kovos, bet kartu ragina pasvarstyti ir įsivertinti šią Krašto apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiantys į ministerijų rekomendacijas ir vis tiek norintys savarankiškai vykti į Ukrainą, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Informacija apie Ukrainiečių įdarbinimo galimybes ir sąlygas skelbiama Užimtumo tarybos puslapyje:

Lietuvių kalba: Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (uzt.lt).

Anglų kalba: Employment Service – Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (uzt.lt).

Ukrainiečių kalba: Служба зайнятості – Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (uzt.lt)

Atkreipiame dėmesį, kad:

  • Į Lietuvą atvykę nuo karo besitraukiantys ukrainiečiai yra atleidžiami nuo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje bei pareigos gauti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Todėl juos įdarbinti ketinantiems Lietuvos darbdaviams į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti bei sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo kreiptis nereikės;
  • darbdaviai, sudarę darbo sutartį su minėtais užsieniečiais, privalo pateikti nustatytos formos pranešimą per SODROS informacinę sistemą EDAS. Nurodytas pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą turi būti pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos;
  • jei turite darbo pasiūlymų karo pabėgėliams iš Ukrainos, kviečiame Jus registruoti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos svetainėje naudojantis elektroninėmis paslaugomis. 

Informacija apie įmokų SODRAI už įdarbintus ukrainiečius mokėjimą čia.

Karštoji linija Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams +370 5 251 2764

Taip pat informacija skelbiama Užsienio reikalų minsiterijos puslapyje.

Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad, Rusijos puolimui Ukrainoje stiprėjant, Lietuvos ambasada Ukrainoje laikinai veiks Ukrainos−Lenkijos pasienyje.

Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, neturintiems kelionės dokumentų ar pasibaigus kelionės dokumentų galiojimo laikui, laikini kelionės dokumentai bus išduodami Lietuvos garbės konsulate Lvove.

 

Lietuvos garbės konsulato Lvove kontaktinė informacija

Telefono numeris: +380 32 298 8935.

El. pašto adresas: consul.lt@gng.com.ua;  bbilyavtsiv@gng.com.ua

Adresas: Heroiv UPA St, 72, Lviv, Lviv Oblast, Ukraine, 79018.

 

Lietuvos ambasados atstovų Ukrainos−Lenkijos pasienyje kontaktinė informacija

Telefono numeriai: +380 (67) 924 04 42; +380 (67) 924 04 27.

El. pašto adresas: konsulinis.ua@urm.lt

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, prašome nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus būtų galima su jumis susisiekti.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje. iOS: https://goo.gl/dOxeli; Android: https://goo.gl/rPwrfx. Bendra nuoroda: http://onelink.to/epmjp5.

Daugiau informacijos: https://urm.lt/Situacija_Ukrainoje  

Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į mažėjančias galimybes susisiekti su Rusija oro transportu, rekomenduoja Rusijoje esantiems Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, o planuojantiems keliones – nevykti į Rusiją. 

Europos Sąjungos (ES) oro erdvė uždaryta Rusijos Federacijoje įregistruotiems lėktuvams, o ES valstybėse įregistruoti ar ES oro vežėjų valdomi orlaiviai negali įskristi į Rusiją, todėl išvykti iš Rusijos oro transportu galima tik per ES nepriklausančias valstybes. Šiuo metu iš Rusijos taip pat galima išvykti antžeminiu transportu per sausumos sienas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečiams neleidžiama vykti iš Rusijos į Baltarusiją, taip pat reikėtų vengti su Ukraina besiribojančių regionų. 

ES erdvė Baltarusijos lėktuvams uždaryta, bet yra galimybė išvykti iš Baltarusijos oro transportu per kitas šalis. Aktualią informaciją apie skrydžius iš Minsko oro uosto galima rasti čia.

Keliaujantiesiems rekomenduojama:

  • iš anksto pasirūpinti galiojančiais kelionės dokumentais
  • išlikti budriems viešose vietose, vengti masinių renginių
  • nuolat sekti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Rusijoje, Maskvoje, ir Lietuvos ambasados Baltarusijoje, Minske, skelbiamą informaciją
  • dėl konsulinės informacijos kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu + 370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt

Lietuvos ambasada Maskvoje, generalinis konsulatas Sankt Peterburge, generalinis konsulatas Kaliningrade ir konsulatas Sovetske, Lietuvos ambasada Minske ir toliau atlieka visas pagrindines funkcijas. 

  • PAGALBA SAU

Pagalbasau.lt tinklalapyje pateikiamos įvairios pagalbos linijos, vienoje iš jų – „Doverija“ pagalba teikiama rusų kalba. veikti linija ukrainiečiams numeriu 1809

  • KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDA

kriziukomanda.lt

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.  

Atmintinė, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėti apie karą Ukrainoje lietuvių kalba (PDF), rusų kalba (PDF), lenkų kalba (PDF)

„Tėvų linijoje“ 8 800 900 12 psichologai nemokamai patars, kaip kalbėtis su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.  

Dezinformacijos tipai:

  • Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
  • Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

  • Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
  • Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
  • Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
  • Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
  • Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
  • Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
  • Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
  • Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
  • Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

  • Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
  • Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
  • Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
  • Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
  • Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
  • Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
  • Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
  • Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Daugiau apie dezinformaciją, melą ir propagandą socialiniuose tinkluose skaitykite www.ltka.eu.

Rekomenduojami leidiniai apie propagandą:

Leidinys „Kaip nugalėti propagandą. Mąstymo spąstai arba mąstymo klaidų naudojimas propagandoje“

Leidinys „Kaip nugalėti propagandą. Trumpa mąstymo klaidų apžvalga“

Dezinformacijos tipai:

  • Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
  • Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

  • Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
  • Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
  • Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
  • Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
  • Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
  • Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
  • Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
  • Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
  • Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

  • Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
  • Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
  • Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
  • Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
  • Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
  • Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
  • Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
  • Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Daugiau apie dezinformaciją, melą ir propagandą socialiniuose tinkluose skaitykite www.ltka.eu.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 val. iki balandžio 21 d. 24 val.

Nepaprastoji padėtis skelbiama atsižvelgiant į tai, kad:

  • didelio masto Rusijos karinės pajėgos sutelktos prie Ukrainos sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos teritorijoje, įvykdyti kariniai veiksmai Ukrainos atžvilgiu;
  • dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokios pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač teritorijoje prie Lietuvos sienų;
  • dabartinė situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios Europos Sąjungos išorės sienos dalį, kontrole ir apsauga.

Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai, užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.

Nepaprastosios padėties metu taikomos šios priemonės:

  • leidžiama lanksčiau naudoti valstybės rezervą;
  • stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga;
  • pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones;
  • siekiama nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia: kad galėtume  apsaugoti save ir savo artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Todėl mažiausiai 3 paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti paruošti vartoti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt.

Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).  

Vienai parai žmogui reikia apie 2–4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.

Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis, ir sukraukite į išvykimo krepšį.

Išvykimo krepšyje turi būti:

  • Žibintuvėlis su papildomais elementais
  • Svarbūs dokumentai: gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimai, draudimo ir turto nuosavybės dokumentai
  • Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų)
  • Radijo imtuvas su papildomais elementais
  • Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai
  • Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas
  • Papildomas maistas, jei yra specialiųjų poreikių
  • Mechaninis konservų atidarytuvas
  • Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas
  • Kūdikių maistas, sauskelnės, drėgnos servetėlės
  • Žaislai ir (ar) knygos vaikams
  • Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
  • Tualetiniai reikmenys: rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
  • Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis
  • Kaukė nuo dulkių
  • Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę
  • Pieštukas ir popierius
  • Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų)
  • Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas)
  • Pirmosios pagalbos vaistinėlė
  • Šeimos nariams būtini medikamentai

Be to, su šeimos  nariais  reikėtų susitarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose.  Pravartu numatyti kelis galimus variantus  – namuose, lauke ar pas jums artimus žmones.

Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.  

Daugiau išsamios informacijos, kaip elgtis įvairių pavojų metu www.lt72.lt 

Apie susidariusią grėsmę gyventojai Lietuvoje yra perspėjami ne tik sirenomis, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Kaip aktyvuoti savo telefoną, kad juos gautumėte, galite sužinoti čia.  

Išgirdę kaukiančią sireną, gyventojai turi įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas. Išsami informacija apie situaciją būtų pateikta per Lietuvos televiziją ir radiją. 

© LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA. 1998-2022. Visos teisės saugomos.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS