Tarptautinė alergijos diena

Liepos 8-ąją minint Tarptautinę alergijos dieną siekiama atkreipti dėmesį į alergijos priežastis. Alerginių ligų paplitimas nuolat didėja. Daugiau nei 40 proc. populiacijos patiria alerginių reakcijų vieną ar daugiau kartų per gyvenimą. Daugeliui žmonių pasireiškia silpni simptomai. Sunkūs alerginiai negalavimai pasireiškia 10–20 proc. žmonių.

Alergija – tai pakitusi, iškreipta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias įprastines medžiagas. Alerginė liga yra imuninės sistemos liga, pažeidžianti vieną ar kelis žmogaus organus. Sergantysis alerginėmis ligomis jautriai reaguoja į medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus.

Alergenas – tai antigenas, sukeliantis alerginę reakciją. Alergenais gali būti maistas, namų dulkės, mikroskopiniai grybai (pelėsiai), žiedadulkės, naminių gyvūnų kailis. Alergijos paplitimui įtakos turi aplinkos veiksniai. Didėjant gyventojų miestuose, didėja oro tarša dėl mašinų išmetamųjų dujų, pramonės išvystymo, ozono, azoto dioksido. Pastebima, kad miestuose gyvenantys žmonės labiau serga alerginėmis kvėpavimo takų sistemos ligomis negu gyvenantys kaimo vietovėse.

Polinkį sirgti alerginėmis ligomis taip pat lemia neracionali mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas. Maisto alergija yra didelė ir auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Maisto alergija pacientams dažniausiai pasireiškia astma, šienlige ir egzema. Labiausiai paplitę alergizuojantys produktai vaikams nuo 1 iki 5 metų yra pienas ir kiaušiniai. Alergija žemės riešutams labiausiai paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių bei vaikų ir jaunimo. Didėjant vaistų suvartojimui, didėja rizika išsivystyti alergijai vaistams. Antibiotikai yra pirmoje vietoje pagal galimybę sukelti nepageidaujamą reakciją, antroje vietoje – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Padidėjusio jautrumo (greito tipo) reakcijos pasireiškia per pirmą valandą po vaisto pavartojimo ir pasižymi: dilgėline, angioedema, rinokonjunktyvitu, bronchų spazmu ir anafilaksija.

AIerginė reakcija gali pasireikšti odos bėrimais, niežuliu, tinimu; nosies simptomais (užgulimu, niežuliu, čiauduliu, sloga); akių simptomais (paraudimu, ašarojimu, niežuliu); kvėpavimo sistemos simptomais (dusuliu, kosuliu, švokštimu); virškinimo sistemos simptomais (pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu). Jei tik įmanoma reikia vengti kontakto su medžiagomis, į kurias reaguojate.

Alerginės ligos paveldimos. Nustatyta, kad Lietuvoje net iki 85 proc. sergančiųjų alerginės ligos yra šeiminės. Tačiau ir alergiškiems tėvams gali gimti nealergiškas kūdikis. Paveldėti genai nebūtinai pasireiškia.

Dažniausios alerginės ligos: alerginis rinitas, rinokonjungtyvitas, alerginė bronchų astma, atopinis dermatitas, ūmi ir lėtinė dilgėlinė, maisto alergija, alerginis kontaktinis dermatitas. Viena iš labiausiai paplitusių alergijos formų Europoje yra alerginis rinitas, kuris kankina apie 45 proc. gyventojų nuo 20 iki 40 metų. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis apie 235 milijonus žmonių serga astma, dažniausiai – vaikai.

Alergijos gydymas yra ilgalaikis procesas, trunkantis visą gyvenimą, todėl svarbu žinoti priežastis, kurios sukėlė alergiją ir jas tinkamai kontroliuoti. Alergijai galima užkirsti kelią, jeigu vaikas žindomas pirmuosius keturis-šešis mėnesius. Nėščiosios ir jų artimieji neturėtų rūkyti, vaiką reikia saugoti nuo tabako dūmų. Vertėtų kaip įmanoma labiau pasirūpinti tinkamu patalpų klimatu, priežiūra, valymu, tinkamai pasirinkti valymo priemones. Svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos, parfumerijos, asmens higienos priemonių sudėtį bei juose esančias medžiagas. Sezono metu įsitikinti ar augalai esantys šalia nesukelia alergijos, šienligės.

Iš alergijos istorijos

Pirmoji užuomina apie alergiją daugiau kaip prieš 2 000 metų prieš Kristų, kai nuo vapsvos įgėlimo mirė faraonas Menas. Apie maisto alergiją pirmasis prabilo senovės graikų išminčius Hipokratas, o Titas Lukrecijus Karas ištarė frazę: ,,Kas vienam maistas, kitam – nuodas“. Pirmasis šienligės aprašymas – 1819 m. Londono gydytojo Johno Bostocko Medicinos ir chirurgijos draugijoje perskaitytas pranešimas ,,Apie akių ir krūtinės ląstos kartotinį pažeidimą“, kuriame autorius nuosekliai papasakojo savo patirtus simptomus.  Terminas „alergija“ pirmą kartą paminėtas 1906 metais.
1913 m. už mirtinos alerginės reakcijos tyrimus prancūzų fiziologas Charlesas Robertas Richetas 1913 m. apdovanotas Fiziologijos ir medicinos Nobelio premija.
Revoliuciją alergologijoje sukėlė 1967 m. dviejų mokslininkų grupių atrastas baltymas antikūnas imunoglobulinas E. Lietuvoje alergologijos pradininku laikomas profesorius Vladas Lašas. Lietuvoje pirmasis alergologijos kabinetas įsteigtas 1963 m. Vilniuje.

Parengta pagal Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos bei visuomenės sveikatos specialistų informaciją ir šias knygas:
Alergija : priežastys, simptomai, gydymas / Rūta Dubakienė. – Vilnius : Tyto alba, 2019. – 255, [1] p.
Alergija ir astma / Amtul Salam Sami. – Vilnius : Vaistų žinios, 2021. – 100 p.
Alergija maistui  : studijų kursas / Odilija Rudzevičienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. – 222, [1] p.

Literatūros sąrašas